Atsiminimai apie Joną Deksnį

foto
moletu
Kaune, 1932 m.
Kaune,  1954 m.

Jonas Deksnys mėgo keliauti 1923-1925 m. po Lietuvą dviračiu . Apkeliavo daug parapijų 1924-1925 m., piešdamas ir fotografuodamas kryžius, koplytstulpius.

su_motociklu
kryzius
Čedasai, Rokiškio raj.
kryziai
Narkūnų kaimo kapinės, Rokiškio raj. 1924 m.


auto
Jono Deksnio automobilis, kuriuo mėgo keliauti po Lietuvą
iki 1939 m.
teises
Automobilisto teisės gautos 1930 m Prahoje.








su_zmonadukraSu dukra Danguole 1937 m.
Su žmona Emilija 1934 m. Kaune
deksnys
Austrijos Alpėse

 

danguole
Dukra Danguolė 1939 m. (Foto J. Deksnio)
zoo
žmona Emilija zoologijos sode 1938 m. (Foto J.Deksnio)



praktika
1938 m. praktikos metu su studentais Lampėdžiuose
prie ezero
1957 m. ekspedicija  upių baseinų
patikslinimui, sudarant Lietuvos
hidrografinį žemėlapį




Straipsniai apie Joną Deksnį:


Vainauskas V..Lietuvos fotogrametrijos pradininkas Jonas Deksnys. VU Geodezijos darbai Nr. 20. Vilnus, 1994.
Vainauskas V..Jonas Deksnys 90-mečiui paminėti. "Žemėtvarka ir melioracija". 1994, Nr.3
Mockienė D., Girkus R.. Laiškai iš netolimos praeities. "Geodezija ir kartografija", 2001, XXVII tomas, Nr.1.
Citatos:
Lukoševičius V., Girkus R. Vandens tėkmių ir telkinių vandenvardžių lokalizacija topografiniuose žemėlapiuose. LŽUU ir LVUI mokslo darbai, 2002, 19(41).
Lietuviškoji enciklopedija, T. 6 -Kaunas 1937 m. P. 342.
Bronius Deksnys. Vienos Deksnių šeimos šaknys ir šakos. Žiobiškis, 2000, "Versmė", 476 p.
Akstinienė Aurelija. Caritas nunquam excidit.-Vilnius, 1991.
Atsiminimai:
Ištraukos iš prof. Mykolo Kosčiausko atsiminimų apie Joną Deksnį. Vilniaus technikos universiteto mokslo darbai.Geodezijos darbai Nr.18. Vilnius "Technika", 1993.

"5 skyrius. Geodezijos studijos Vytauto Didžiojo Universitete:
(65 psl.)
..."Apskritai geodezijos ir astronomijos katedros personalas susidėjo iš geriausių atitinkamų sričių specialistų. Topometrijos katedrą sudarė prof. S.Dirmantas, adjunktas J.Deksnys, asist .P.Butrimas ir lektoriai A.Guogis ir Radvila.
(70 psl.)
...Iš jaunesniojo mokslo personalo, kaip jau minėjau, mums geodezininkams, nemažos įtakos turėjo docentas J.Deksnys. Tai buvo Vakarų Europoje geodezijos mokslus baigęs specialistas. Labai sekė Vakarų ir Rytų geodezinę literatūrą. Dažnai pasiūlydavo kokią įdomesnę knygą ar žurnalą iš savo asmeninės bibliotekos. Jis mums įdiegė miestų išplanavimo projektų nužymėjimo vietovėje metodus. Kadangi buvo religingas, reformuojant Universitetą buvo atleistas. Palaidotas Kaune.
(73 psl.)
...Uždarius Universitetą ir netekus patalpų, mokymas vis dėlto visai nenutrūko. Tada diplominių darbų ir projektų temas studentai pasirinkdavo patys. Dažnai bendraudamas su J.Deksniu, susipažinau su vokiečių rengiamo viso savo krašto žemėlapiu 1:5000, vadinamu "Deutsche Grund karte". Man tada kilo idėja sukurti tokį žemėlapį Lietuvai.
(78 psl.)
...Mokslinio tyrimo darbas katedroje nebuvo planuojamas ir dirbamas kiekvieno asmenine iniciatyva. Mūsų katedros vienas tik adjunktas ir vėliau docentas J.Deksnys rašydavo įvairia geodezine tematika. Tačiau 1941-44 metais jau nebuvo kur tokių straipsnių spausdinti. Okupaciniu laikotarpiu išėjo tik du žurnalo "Technika" numeriai. Vėliau J. Deksnys, matyt, protestuodamas prieš okupacinę valdžią, savo darbų nespausdino nei lietuvių, nei rusų kalbomis.
(97-98 psl.)
...Turintys mokslo vardus ir laipsnius turėjo būti peratestuoti Aukščiausiajame atestaciniame komitete. Po patikrinimo tik vienam geodezijos katedros bendradarbiui, ir tai tik antaeilininkui, prof. K.Šleževičiui buvo patvirtintas profesoriaus vardas, o M.Ratautui vietoj respublikoj suteikto profesoriaus, patvirtintas docento vardas. Doc. J.Deksniui docento vardas nepatvirtintas.
(101-102 psl.)
...Pamečiui, mažėjant pedagoginiams krūviams, reikėjo mažinti katedros dėstytojų skaičių. Tai buvo visiems nemaloni būtinybė. Katedrai labai sunku buvo skirtis su J.Deksniu, kuris į pedagoginį darbą įdėjo daug širdies ir triūso. Instituto komunistai jam prikišo, kad jis nesislėpdamas eidavo į bažnyčią ir, kaip esu minėjęs sovietinėje spaudoje nespausdino savo straipsnių, kurių Nepriklausomoje Lietuvoje spausdino nemažai."






ir dar..