BATAKIAI
 mstl. Tauragės r.



;
batakiai
Lietuvos geografinis žemėlapis
 copyright Nacionalinė žemės tarnyba
prie Žemės ūkio ministerijos, 2001
LTDBK50000-V copyright Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998.
Batakių apylinkių keliai ir saugomų teritoritorijų ribos ir žemėnaudos.
Lapo "Skaudvilė" infra.e00 , adm.e00, landu.e00 ir km5.e00  sluoksniai  GRASS-61 formate.



Girdiškė. Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčia pastatyta 1928 m.
Skaudvilė. Šv.Kryžiaus bažnyčia pastatyta 1797 m.


Pašaltuonys. Švč. Mergelės Ėmimo į dangų bažnyčia pastatyta 1890 m.
Adakavas. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta 1793 m.


Eržvilkas. Šv. Jurgio bažnyčia pastatyta 1855 m.
Nemakščiai. Švč. Trejybės bažnyčia pastatyta 1942 m.
Švč. Mergelės Marijos paveikslas.
R.G. Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999, 221 p.


Upyna. Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia
pastatyta 1836 m.
 Atvykus į Upyną pirmiausia dėmesį patrauks Švč. Mergelės Marijos bažnyčia. Žinoma, kad katalikų maldos namai Upynoje buvo jau 1688 m. Jie, kaip ir pats miestelis, ne kartą degė ir vėl kilo iš pelenų. Dabartinė bažnyčia statyta 1835–1836 m., 1913 m. padidinta. Ji medinė, liaudies meistrų statyta pagal vietos tradicijas, turi klasicistinių elementų, perimtų iš profesionaliosios architektūros. Šventorių juosianti akmenų tvora, nedidelė varpinė – taip pat XIX a. statiniai. Įėjus pro pagrindinius šventoriaus vartus dešinėje matyti liaudiškos architektūros koplytėlė. Apie jos ir pačios bažnyčios atsiradimą iš vietinių senolių užrašytas įdomus pasakojimas. Esą kadaise švedų kariuomenė, plūsdama per Upyną, vežusi Marijos paveikslą. Atvykus į tą vietą, kur dabar Upynos bažnyčia, strapt sustoję arkliai – ir nė iš vietos. Kad ir kiek arklių kinkę, kad ir ką darę, švedai negalėję paveikslo toliau patraukti nė per nago juodymą. Patrypčioję, palūkuriavę, jie supylę kalvelę, sukalę lentinę pastogėlę ir paveikslą palikę. Toje vietoje dabar ir stovi minėtoji koplytėlė. O stebuklingasis paveikslas, pastačius bažnyčią, buvęs perkeltas į ją.
Vytenis Almonaitis, Junona Almonaitienė. Upyna. Šiaurės Atėnai. 2006.01.07 Nr.779.

Jono Deksnio rankraštis "Apgyventų vietų pavadinimų kitimas 13-20 amžiuje" 1985 m.

Pavadinimas (29)
 Anksčiau buvo rašoma metais: kr- kronikoje;
metraštyje; i -inventoriuje,akte; ž -žemėlapyje;
v -vardyne, žinyne; pr -privilegijoje
 Pavadinimas
 Šaltinio
nuoroda
18. Batakiai
 1300
 Oukam (Aukkaimis)
 H.Lowmianski
S.Zojazckowski
J.Jurginis
V.Biržiška [Skaudvilė]

1526 ž
 Botoky
 (O.Wapowski)

1569 i
 Botogi

1613 ž
 Betoki
 (1)

1669 ž
 Pottagen
 (K.Lange, Prūsijos ž.)

1819
 Batoki
 (planas) (34)

1865
 Botoki
 (planas) (34)

1900 ž
 Batokai
 (5)

1911 ž, 1917 ž, 1920 ž, 1933 ž
 Batakiai
 (6, 7, 8, 9)

Vienas iš seniausių Žemaitijos miestelių, išsistatęs į pietus nuo Tauragės-Skaudvilės kelio, prie tvenkinio. Dabar tai seniūnijos centras. Netoli jo, Ančios ir Batakės upelių santakoje, dunkso piliakalnis, greta jo – senovinė gyvenvietė. Spėjama, kad čia, ant Batakių piliakalnio, stovėjo Aukaimio pilis, kuri istoriniuose šaltiniuose minima jau nuo 1285 m. Kryžiuočiai, norėdami užkariauti Karšuvos žemę, ją puolė net keletą kartų. Pilis galutinai sunaikinta apie 1328-1329 m. Netoli šios pilies vėliau įsikūrė Batakių dvaro centras, kuris rašytiniuose šaltiniuose pradedamas minėti 1503 m. Pirmoji bažnyčia Batakiuose pastatyta 1509 m. Ji perstatyta 1766 m. ir visus žavėjo savo barokinio stiliaus puošyba, ilgą laiką buvo seniausias liaudiškojo baroko pavyzdys Lietuvoje. Bažnyčia 1971 m. sudegė. Vietoje senosios 1989 m. pastatyta nauja bažnytėlė – priestatas prie senosios varpinės.
1899-1910 m. Batakiuose gyveno Kantorius Fridrichas Ima, kuris spaudai parengė ir išleido lietuvišką Šventojo rašto istoriją. Batakiuose, ant Ančios kranto, stovi Rakauskų dvaro likučiai.


Batakių apylinkių reljefas ir hidrografija



LTDBK50000-V copyright Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998
 Lapo "Skaudvilė" elev.e00, rivers.e00 ir km5.e00 sluoksniai  GRASS-61 formate.