Lietuvos geografinis žemėlapis Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2001 Švč. Mergelės Marijos apsireiškimai. Gelvonai. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia pastatyta 1897 m. Švč. Mergelės Marijos paveikslas. R.G. Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999. 60-62 p., 185 p. Vepriai. Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia pastatyta 1910 m. Švč. Mergelės Marijos paveikslas. R.G. Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999, 266 p. |
Gelvonų apylinkių keliai ir saugomų teritorijų ribos. LTDBK50000-V Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998. Lapo "Ukmergė" infra.e00, adm.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS -61 formate. |
|||
Ukmergė. Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia pastatyta 1820 m. |
Bagaslaviškis. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia pastatyta 1897 m. |
R.G. Skrinskas.Piligrimo
vadovas po stebuklingas Marijo vietas. 1999, 266-268 p. Vepriai
– miestelis Ukmergės rajone įsikūręs šiauriniame Veprių ežero (0,36
kmē) krante, apie 17 km į pietvakarius nuo Ukmergės. Pro ežerą prateka
Riešės upelis, kurio žemupys vadinamas biblinio Cedrono vardu.
Miestelyje stovi neogotikinė neoromaninės architektūros bruožų turinti
Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės parapijos bažnyčia (pastatyta
1910 m.). Joje yra Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslas (XVII a.),
puoštas sidabro aptaisais ir, matyt, iš pradžių kabėjęs apie 1616 m.
pastatytoje mūrinėje koplyčioje. Įdomios medinės statulos,
vaizduojančios Jėzų Nazarietį ir Kristų prie stulpo (XIX a.).
Pargindinį masyvų bažnyčios fasadą puošia rozetė ir arkose tapytos
Kristaus nukryžiavimo scenos. Vidus trijų navų, yra keturi altoriai;
šventoriaus tvora 1892 m. mūryta akmenimis. Reikšmingiausias
istorinis monumentas yra apie 1772-1798 m., kaip manoma, Mykolo
Kosakovskio iniciatyva, statytas baroko stiliaus koplytstulpis, skirtas
1768 m. Baro konfederacijai atminti. Vadinamas „Baltuoju kryžiumi“, jis
yra vienas seniausių statinių Vepriuose. Veprių
Kalvarijos (35 Kryžiaus kelio koplytėlės, 8 mediniai ir 1 geležiniai
vartai, Kryžiaus kelio ilgis apie 5 km) išdėstytos tarp Veprių ežero ir
Šventosios upės, pietrytinėje Veprių miestelio dalyje. Kalvarijos buvo
pastatytos 1846 m., klebonaujant kunigui Samueliui Vitkevičiui, ginčo
dėl parapijos centro tarp Veprių ir Upninkų tikinčiųjų išdavoje. Pagal
kitą versiją, Kalvarijų įkūrimo iniciatorius buvęs zakristijonas Juozas
Sinickas, dažnai keliaudavęs į Vilniaus Kalvarijas ir sumanęs jas
įsteigti Vepriuose. Pradžioje Kalvarijos buvusios medinės, sukaltos iš
lentų. Dauguma pirmųjų medinių koplytėlių, išskyrus Paskutinės
vakarienės (Večernyko) ir Veronikos patarnavimo, pakeistos mūrinėmis
(1882 - 1900 m. klebono St. Janulevičiaus rūpesčiu ir vepriškių
ūkininkų lėšomis). 1923 m. kunigo Mirskio iniciatyva senieji, sunykę
Kalvarijų paveikslai buvo pakeisti naujais, tapytais ant cinkuotos
skardos (keli jų išlikę Veprių muziejuje), tačiau žemesnio meninio
lygio. Sekminių metu Kalvarijose būdavo apeinami Kristaus kančios
keliai. Maldininkų atvykstančių į Sekminių atlaidus skaičius nuolatos
augo ir tarpukario laikotarpiu į Veprius jų atvykdavo tūkstančiai. Po
Antrojo pasaulinio karo, 1963 m. žiemą valdžios įsakymu Kalvarijos buvo
nugriautos (išskyrus esančias šventoriuje), Kryžiaus keliai suarti,
Sekminių atlaidai varžomi, tačiau tikintieji ir toliau rinkdavosi į
Veprius ir apeidavo Kryžiaus kelius. Prasidėjus
Atgimimui, 1989 m. Veprių Kalvarijos tikinčiųjų bendruomenės aukomis ir
iniciatyva buvo atstatytos ir toliau tarnauja pirmykščiai savo
paskirčiai. Greta Kryžiaus kelio Vepriuose yra ir Dievo Motinos
Sopulingosios stotys arba, anot vietinių žmonių, "Marijos takeliai".
Tai 12 paskutiniųjų Kryžiaus kelio stočių. "Marijos takeliai"
maldininkų apeinami priešinga Kryžiaus keliui kryptimi. Kelio ilgis
apie 2 km. Tai reta ir įdomi katalikų religinė tradicija. |
Švč.
Mergelės Marijos apsireiškimai. Sietynų k., Ukmergės r. R.G. Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999. 43 p. |
Lietuvos geografinis žemėlapis Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2001 |
Pavadinimas
(29) |
Anksčiau
buvo rašoma metais: kr -kronikoje, metraštyje; i -inventoriuje, akte; ž -žemėlapyje; v - vardyne, žinyne; pr -privilegijoje |
Pavdinimas |
Šaltinio nuoroda |
32.
Gelvonai |
... |
Žabowa-Žaby |
(30)
Kai priklausė Žabų giminei |
Rusijos topografinis žemėlapis M 1:42000 išleistas 1891 m. |
1843
ž |
Gelvani |
(43) |
1900
ž |
Gelvonis |
(5) |
|
1911
ž |
Gelvonai |
(6) | |
1917
ž |
Gelvonis |
(7) |
|
1920
ž, 1923 v |
Gelvonys |
(8,
26) |
|
1923
ž |
Gelvonai |
(9) |
Miestelio istorija
susijusi su Lietuvos ir Lenkijos didikų gimine -
grafais
Pliateriais. 1848 - 1849 m. Gelvonuose gyveno būsimasis vyskupas ir poetas , „Anykščių šilelio “autorius Antanas Baranauskas, tėvų atsiųstas pas pažįstamą kleboną, kad padirbėtų liokajumi. Gelvonų apylinkių įžymybė - gatvinis Mikalajūnų kaimas, įkurtas XVI a. per valakų reformą, ir išsaugojęs XIX a. pab. - XX a. pradžios autentiškumą. Tokių gatvinių kaimų Lietuvoje išlikę nedaug, nes dėl vėlesnių reformų jie išbarstyti į viensėdžius. |
"Miestelio vardas minimas kryžiuočių kronikoje nuo 1385 m.(Gelvin)...iki mūsų dienų neišlikęs Gelvonų dvaras, priklausęs Daumantams-Siesickiams, Žabams. Kai Alina Žabaitė ištekėjo už kaimyninio Čiobiškio dvarininko Stepono Aleksandro Pliaterio „1799-1864 m), Gelvonai tapo grafų Pliaterių nuosavybe."A.Semaška. Pasižvalgymai po Lietuvą. 2004, 532 p. |
Gelvonų apylinkių reljefas, hidrografija ir keliai. LTDBK50000-V Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998. Lapo "Ukmergė" rivers.e00, elev.e00, infra.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS- 61 formate. |