KOLAINIAI
k. Kelmės r.

Lietuvos geografinis žemėlapis
    Nacionalinė žemės tarnyba prie  Žemės ūkio ministerijos, 2001


uzventis
LTDBK50000-V copyright Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998.
Kolainių apylinkių hidrografija ir reljefas.
 Lapo "Užventis" rivers.e00, elev.e00 ir km5.e00  sluoksniai GRASS-61 formate.
                       



uzventis
LTDBK50000-V copyright Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998.
Kolainių apylinkių  keliai ir saugomų teritorijų ribos.
 Lapo "Užventis" infra.e00, adm.e00 ir km5.e00 sluoksniai  GRASS-61 formate.

Kolainiai. Švč. Mergelės Marijos, Karmelio Kalno Karalienės bažnyčia atstatyta 1997 m.
Upyna. Šv. Jono Labdario bažnyčia pastatyta 1807 m.


Luokė. Visų Šventųjų bažnyčia pastatyta 1825 m.
Užventis. Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia pastatyta 1825 m.

  Jono Deksnio rankraštis  "Apgyventų vietų pavadinimų kitimas 13-20 amžiuje" 1985 m.
Šaltiniai    

Pavadinimas (29)
 Anksčiau buvo rašoma metais: kr -kronikoje,
metraštyje; i- inventoriuje, akte; ž -žemėlapyje;
v -vardyne, žinyne; pr -privilegijoje
 Pavadinimas
 Šaltinio
nuoroda
55. Kolainiai
 1600 i
 Chwalojni
 (Inv)

1740 i
 Chwalojnie
 (45)

1964-1914
 Sloboda Blagovesčenskaja
 (RA)

1887 ž
 Sl. Blagoveščenskaja
(Chvalojnie)
 (Kauno gub. ž.)

1923 v
 Kolainiai ( Blagoveščensk)
 (26)

1939 ž
 Kolainiai
 (LŽ) 1303

" XV a. pr. Kolainius valdė P. Sirevičius, iš kurio 1512 m. juos pirko Petras Adamkavičius. Ši giminė Kolainiuose
tvarkėsi apie 200 metų. 1740 m. Adamkavičiai pastatė pirmąją bažnyčią. O dar po 10 metų vaikų neturėjęs Jonas Adamkavičius užrašė dvarą vienuoliams karmelitams, kurie 1806 m. įkūrė
gimnaziją. Joje gimnazistai mokėsi vokiečių , prancūzų kalbų, fechtavimo, muzikos. 1835 m. gimnaziją caro valdžia uždarė, nes jos auklėtiniai dalyvavo 1831 m. sukilime prieš Rusijos carą.
Po 1863 m. sukilimo uždarytas ir vienuolynas. Į jį atkelti kolonistai stačiatikiai iš Sibiro -Blagoveščensko. Kurį laiką ir bažnytkaimį bandyta vadinti Blagoveščensku. Stačiatikiai katalikų bažnyčią perstatė į cerkvę, naudojosi buv. vienuolyno pastatais." A. Semaška. Pasižvalgymai po Lietuvą, 2004, 189 p.