krekenava

KREKENAVA
mstl. Panevėžio r.

		Lietuvos geografinis žemėlapis Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2001	Uliūnai. Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia pastatyta 1914 m	Naujamiestis. Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia pastatyta 1908 m. Švč. Mergelės Marijos paveikslas. R.G. Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999, 218-219 p.
		Krekenava. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia pastatyta 1902 m. Švč. Mergelės Marijos paveikslas. R.G. Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999, 201 p.	Ramygala. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta1914 m.	Ėriškiai. Švč. Jėzaus veido bažnyčia pastatyta 1899 m.

Krekenavos apylinkių reljefas, hidrografija, keliai ir saugomų teritorijų ribos.
LTDBK50000-V

Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998.
Lapo "Ramygala" elev.e00, rivers.e00, infra.e00, adm.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS-61 formate.

Krekenava - miestelis Panevėžio apskrityje, Nevėžio upės padalintas į dvi dalis. Žinoma, kad nuo XV a. pr. Krekenava priklausė dvarininkams Vizgirdams. Manoma, kad čia pirmoji bažnyčia, prašant Betygalos klebonui, buvo įsteigta Vytauto 1419 m. Rodų dvaro savininkai Aleksiejus ir Stanislovas Vizgirdos - Vizgirdavičiai 1484 m. pastatė naują medinę bažnyčią ir jai išlaikyti užrašė įvairių turtų. 1527 m. Krekenavos bažnyčia ir turtai pavesti administruoti Žemaičių Kapitulos arkidiakonui. XVIII a. pr. Krekenavos bažnyčia sudegė, 1750 m. ją atstatė prelatas A. Valavičius. Dabartinė mūrinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia pradėta statyti 1896 m., baigta 1901 m. 1907 m. vyskupas Gasparas Cirtautas šią neogotikinę bažnyčią iškilmingai konsekravo.

Nuo senų laikų Krekenava garsėja Dievo Motinos paveikslu, kuris laikomas stebuklingu. Pagal padavimą paveikslą iš Krokuvos atvežė pamaldus riteris ir padovanojo jį misionieriui Albertui, skelbusiam Evangeliją prie Nevėžio krantų. Iš pradžių paveikslas buvo laikomas koplyčioje, vėliau perkeltas į Krekenavos bažnyčią, kur pradėjo garsėti stebuklais.

Paveikslas yra didžiajame bažnyčios altoriuje, foną dengia sidabrinis aptaisas, raudonas aksomas, atidengti tik Marijos ir Jėzaus veidai, rankos ir Jėzaus pėdos.

Senose giesmių knygose randame giesmę apie Krekenavos Dievo Motiną. Giesmė buvo parašyta lenkiškai, vėliau išversta į lietuvių kalbą. I pasaulinio karo metu Krekenavoje gyvenęs lietuvių literatūros klasikas Maironis tą giesmę pataisė. Giesmė buvo įtraukta į rinkinį “Pavasario balsai”. www.piligrimai.lt

Jono Deksnio rankraštis "Apgyventų vietų pavadinimų kitimas 13-20 amžiuje"
Šaltiniai

Pavadinimas (29)	Anksčiau buvo rašoma metais: kr -kronikoje, metraštyje; i -inventoriuje, akte; ž -žemėlapyje; v -vardyne, žinyne; pr - privilegijoje	Pavadinimas	Šaltinio nuoroda
57. Krekenava	1474	Kroki Nowe	(42)
	1578 i	Krokinovo	(RŽK) J.Sprogio
	1613 ž, 1655 ž	Krokinow	(1) (Janssonijaus ž)
	1750 i	Kroki Nowe	(42)
	1786 ž, 1806 ž	Krakinow	(CB) (R)
	1843 ž	Krakinov	(4)
	1883 ž	Krakinovo	(RT ž)
	1887 ž	Krakinov	(Kauno gub. ž.)
	...	Kraki Nowe, Krakė(na)	(45)
	1911 ž, 1920 ž	Krekenava	(6) (8)
	1917 ž	Krakinavas	(7)
	1939 ž	Krekena	(LŽ) 1306

Krekenavos miestelis (per 2,1 tūkst. gyventojų), įsikūręs dešiniajame Nevėžio krante, pusiaukelėje tarp Panevėžio ir Kėdainių. Pirmą kartą Krekenava istoriniuose dokumentuose paminėta 1409 m. Gyvenvietė priklausė Rodų dvaro savininkams. Pirmoji bažnyčia Krekenavoje pastatyta 1484 m. Dabartinė švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia buvo statoma 1896-1901 m. pagal inžinieriaus Ustino Galinevičiaus projektą. Bažnyčia garsi Dievo Motinos paveikslu. 1915-1918 m. Krekenavos klebonijoje gyveno poetas, kunigas Maironis. Dabar bažnyčia garsėja Žolinės atlaidais.

Krekenavos seniūnijoje, Naujarodžių kaime, yra Rodų koplyčia, kurios rūsyje-mauzoliejuje palaidoti dvarininkai Švoinickiai. Nepriklausomybės laikais nuo 1925 m. miestelyje veikė Krekenavos žemės ūkio draugijos pieninė, 1934-1935 m. - žemės ūkio kooperatyvas „Nauda", du malūnai, didelė manufaktūros krautuvė, keliolika mažesnių krautuvėlių ir daug karčiamų. Šauliai turėjo savo klubą. Knygnešių, savanorių, partizanų vardai surašyti Jono Žilevičiaus išpuoselėtų Švenčiuliškių kapinaičių paminkluose - Krekenavos muziejuje po atviru dangumi.

Seniūnija įeina į Krekenavos regioninio parko teritoriją, kurioje yra ir Pašilių stumbrynas. (Panevėžio rajono savivaldybė, Krekenavos seniūnija).

"1409 m. minimas Krekenavos dvaras, kuris nuo 1409 m. priklausė dvarininkams Vizgirdams." A.Semaška. Pasižvalgymai po Lietuvą. 2004, 367 p.