Lietuvos geografinis žemėlapis Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2001 Miroslavas. Švč. Trejybės bažnyčia pastatyta 1921 m. |
LTDBK50000-V Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998. Lazdijų apylinkių hidrografija, keliai ir žemėnaudos. Lapo "Lazdijai " rivers.e00 , infra.e00, km5.e00 ir landu.e00 sluoksniai GRASS-62 formate. |
||||
Seirijai. Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia pastatyta 1882 m. |
Lazdijai. Šv. Onos bažnyčia pastatyta 1895 m. |
Švč. Mergelės Marijos
apsireiškimai. Alytaus rajonas, Krokialaukio sen., Dapkiškių k. R.G. Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999, 79 p. |
|
Kryžiai. Švč. Mergelės Marijos
Rožinio Karalienės koplyčia atstatyta 2000 m. J.Petrauskas. Kryžių bažnyčios praeitin pažvelgus. 1994 m. S.Kavaliauskienė. Kryžių Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės koplyčia. R.G. Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999, 320 p. www.piligrimai.lt |
LTDBK50000-V Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998. Miroslavo apylinkių hidrografija, keliai ir žemėnaudos. Lapo "Seirijai" rivers.e00 , infra.e00, km5.e00 ir landu.e00 sluoksniai GRASS-62 formate. |
Meteliai. Kristaus Atsimainymo bažnyčia pastatyta 1822 m. |
Rudamina. Švč. Trejybės bažnyčia pastatyta 1757 m. |
Pavadinimas
(29) |
Anksčiau
buvo rašoma metais: k- kronikoje, metraštyje; i- inventoriuje, akte; ž- žemėlapyje; v- vardyne, žinyne; pr - privilegijoje |
Pavadinimas |
Šaltinio
nuoroda |
74.
Miroslavas |
1744
i |
Slabada |
(44)
(45) |
1806
ž |
Miroslaw |
(R
)
nuo
Bendrių dvaro savininko sūnaus vardo |
|
1843
ž |
Miroslav |
(4
) |
|
1911
ž, 1917 ž, 1920 ž |
Slabada |
(6,
7,
8 ) |
|
1923
v |
Miroslavas
(Slabada) |
(26
) |
|
1933
ž, 1939 ž |
Miroslavas |
(9)
(LŽ) 1805 |
Savo
istorijos pradžioje Miroslavas turėjo ir Slabados vardą. Baltarusiškai
“sloboda” reiškė laisvę nuo mokesčių tiems, kurie, paėmę po valaką,
naujai kuriamame kaime pradėjo gyventi pirmi. Nuo XVII amžiaus antros
pusės Bendrių dvarą valdę Miroslavas Pranciškus Venckavičius ir jo
žmona Ieva Pranciška Kaminskaitė miesteliui davė Slabados vardą. Ši
šeima 1718-1719 metais pastatė pirmąją medinę bažnyčią, kuri paskatino
miestelį augti. 1744 metais vietovė kitą vardą gavo nuo pono
Miroslavskio – Bendrių dvaro ir Slabados savininko. Tais pačiais metais
Vilniaus sinodas Miroslave įkūrė parapiją, priskirdamas jai aštuonis
kaimus. Pirmieji
Miroslavo parapijos metrikai buvo datuojami jau 1746 m. Svarbus
objektas, turėjęs itin didelę švietėjišką reikšmę ir ryškią vietą
miestelio istorijoje – vienas seniausių Lietuvoje marijonų vienuolynų
buvo įkurtas Miroslave 1763 m. ir veikė iki 1864 m. Vienuolyno
fundatoriai – LDK iždininkas, Bendrių dvaro savininkas Antanas
Važinskas ir jo žmona Teresė Venckavičiūtė – Važinskienė. Tai buvo iš
Lenkijos kilusi vikingų palikuonių giminė, turėjusi skandinavų bajoro
Abdamko herbą. Pagrindinis vienuolijos tikslas buvo dievo Motinos
Marijos kulto populiarinimas, neturtingiausių liaudies sluoksnių
švietimas, meldimasis už mirusiuosius. Suprantant lietuvių tautos
reikmes, vienuolynas tapo žymiu religiniu, kultūros ir švietimo centru,
pamokslai sakyti lietuvių kalba. Vienuolyne veikė biblioteka. 1805 m.
joje buvo 501 knyga 625 tomuose. Marijonų vienuolija nuveikė
reikšmingus darbus ne tik Užnemunės, bet ir visos Lietuvo kultūros ir
švietimo labui. 1835
m. gegužės 31 d., trenkus perkūnui, bažnyčia sudegė. Tik 1848 m.,
vadovaujant vienuolyno prezidentui Juozui Naruševičiui, bažnyčios
valdžios, dvaro ir parapijiečių lėšomis pradėta statyti nauja bažnyčia.
Ji buvo pašventinta 1855 m. Naujas mūro vienuolynas buvo statomas
1835-1847 m. Kadangi vienuoliai prijautė 1863 m. sukilimui, caro
valdžia jį uždarė ir vienuolynas buvo likviduotas 1866 m.
(Alytaus rajono savivaldybė, Miroslavo seniūnija). |