SUBAČIUS
mstl. Kupiškio r.

Lietuvos geografinis žemėlapis
   Nacionalinė žemės tarnyba
prie Žemės ūkio ministerijos, 2001
 Subačiaus pavadinimo kilmė ne visai aiški, bet manoma, kad jis kilęs arba nuo žmogaus pavardės, arba nuo ankstesniais amžiais čia šeštadieniais (anuomet sakė – subatomis) vykusių turgų. Subačiaus vardą turi ir miesto tipo gyvenvietė, 19 amž. pabaigoje išdygusi prie geležinkelio stoties. Naujasis Subačius praaugo senąjį, yra seniūnijos centras.
















 
Subačius. Šv. Prančiškaus Asyžiečio bažnyčia pastatyta 1940 m.


Švč. Mergelės Marijos  apsireiškimai.
Pušalotas. Šv. apaštalų Petro ir Povilo pastatyta 1853 m.
Švč. Mergelės Marijos paveikslas. R.G. Skrinskas.
Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas.
1999, 39-40 p., 231 p.



Antašava. Šv. Hiacinto bažnyčia pastatyta 1862 m.

Pumpėnai. Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia pastatyta
1818 m.
Švč. Mergelės Marijos paveikslas. R.G. Skrinskas.
Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas.
1999, 230 p.



Panevėžio  apylinkių reljefas, hidrografija ir keliai.
LTDBK50000-V copyright Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998.
Lapo "Panevėžys" elev.e00, rivers.e00, infra.e00 ir km5.e00 sluoksnai  GRASS-61 formate.                                   

Subačiaus  apylinkių reljefas, hidrografija ir keliai.
LTDBK50000-V copyright Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998.
Lapo "Subačius" elev.e00, rivers.e00, infra.e00 ir km5.e00 sluoksnai  GRASS-61 formate.

 Jono Deksnio rankraštis  "Apgyventų vietų  pavadinimų kitimas 13-20 amžiuje" 1985 m.
Šaltiniai

Pavadinimas (29)
 Anksčiau buvo rašoma metais: kr -kronikoje, metraštyje;
 i -inventoriuje, akte; ž -žemėlapyje;
v -vardyne, žinyne; pr -privilegijoje
 Pavadinimas
 Šaltinio
nuoroda
107. Subačius
 1586
 Kumbiniki, Kumpiniszki
 (10)

1784 i
 Subocz alias Kumpiniki
 (KG)

1806 ž
 Subotsch
 (R)

1843 ž
 Suboč
 (4)

1900 ž, 1911 ž, 1920 ž
 Subačius
 (5, 6, 8)

1917 ž
 Subatius
 (7)

Iš Kupiškio link Panevėžio 18 km pabėgėjęs plentas pasiekia Subačiaus gyvenvietę. Ji kūrėsi Dvariškių kaimo ūkininkų žemėse, pastačius 1873 m. nutiesto Daugpilio - Šiaulių geležinkelio stotį, ir XX a. pradžioje iš senojo Subačiaus miestelio paveržė valsčiaus centro privilegijas.
1959 m. naujasis Subačius, iš įpročio dar vadinamas „geležinkelio stotimi", gavo miesto tipo gyvenvietės statusą.
Senasis Subačius, palikęs už 4 km į pietus nuo geležinkelio, pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose -M.Strijkovskio „Lenkijos ir Lietuvos kronikoje" - paminėtas 1582 m.
Daugiau kaip 20 metų tarpukario Lietuvos ir Vakarų Europos miestų teatrų scenose skambėjo iš Subačiaus miestelio kilusios operos solistės V.Jonuškaitės balsas. Už jo grožį dainininkę jos amžininkai vadino „dieviškąja Vince". 1997 m., pažymint Subačiaus pradinės mokyklos 200 metų jubiliejų, jai suteiktas Vincės Jonuškaitės vardas.
Žodinga ir vaizdinga subatėnų šnekta išugdė žymų kalbininką P.Skardžių, kuriam priklauso giliamintis posakis: „Gyva kalba - gyva tauta". Garbaus profesoriaus amžinojo poilsio vieta JAV. Subačiaus miestelyje tebestovi jo gimtoji troba, paženklinta memorialine lenta.
Subačiaus miestelis - neeilinės pianistės B.Nasvytytės, kuriai buvo lemta tapti Lietuvos prezidento A.Smetonos marčia, - kūdikystės lopšys.
Naujasis Subačius - seniūnijos centras. Asiūklynės gatvėje prašalaičio akis patraukia Šulcų šeimos relikvija - 1889 m. pastatyta koplytėlė. Australijoje gyvenantis V.Šulcas išleido knygą „Nemingos lieptu praeitin", kurioje atskleidžia savo giminės istoriją.
Kalbininko P.Skardžiaus pėdomis nuėjo Subačiaus vidurinės mokyklos auklėtinis A.Vanagas, gimęs Bui-vėnų kaime. Šio mokslininko darbai apie Lietuvos upių ir ežerų pavadinimų, vietovardžių, lietuvių vardų ir pavardžių kilmę sudėti į storas knygas. Jis buvo jauniausias iš Kupiškio krašto akademikų.
Terpeikių kaime ošia gamtos paminklu paskelbtas dviejų metrų skersmens ąžuolas. Čia, nelyginant jo atžala, savo vaikystę praleido Lietuvos galiūnas - čempionas disko metikas V.Alekna.
Seniūnijos kraštovaizdį puošia ūksminguose medžiuose skendinčios sodybos, Lėvens ir Viešintos upių rėvos, iš Pauliankos dvarvietės į Skverbų kaimą einanti šimtamečių beržų alėja, Stirniškio piliakalnis.
Kupiškio savivaldybė, Subačiaus seniūnija