TRUSKAVA
mstl. Kėdainių r.

		Lietuvos geografinis žemėlapis Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2001 Truskava. Šv. Dvasios bažnyčia pastatyta 1998 m.		LTDBK50000-V Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1 LTDBK50000-V Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998. Truskavos apylinkių keliai ir žemėnaudos. Lapo "Šėta" infra.e00 ir landu.e00  sluoksniai GRASS-61 formate. Surviliškis. Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia pastatyta 1791 m.
		Ančiškis. Šv. apaštalo evangelisto Mato  bažnyčia pastatyta   1846 m.		Lančiūnava. Šv. Kazimiero bažnyčia pastatyta 1880 m.

Šėta. Švč. Trejybės bažnyčia pastatyta 1782 m.

Apytalaukis. Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia pastatyta 1635 m.

Jono Deksnio rankraštis "Apgyventų vietų pavadinimų kitimas 13-20 amžiuje" 1985 m.
Šaltiniai

Pavadinimas (29)	Anksčiau buvo rašoma metais: kr -kronikoje, metraštyje; i -inventoriuje, akte; ž -žemėlapyje; v -vardyne, žinyne; pr -privilegijoje	Pavadinimas	Šaltinio nuoroda
125. Truskava	1586 i	(Užžarte, dv.)	(Inv)
	1831	Dvariškiai, k. iki 1831	(32)
	1843 ž	Truskov	(4) Iš Truskauskų konfisk. 1831 m.
	1911 ž, 1917 ž, 1920 ž, 1923v	Truskava	(6, 7, 8, 26)
	1938 ž	Truskai (truskava)	(LŽ)1406
	1943 ž	Uzžartė	(LŽ) 1406

Seniūnijos centras - Truskava, esanti 30 km nuo Kėdainių. Seniūnija yra šiaurės rytinėje dalyje, prie Panevėžio rajono ribos. Per jos teritoriją nutiestas Kėdainių-Panevėžio plentas Seniūnijos teritorijoje yra Pašilėlių (523,3 ha) ir Gaisų (129,7 ha) botaniniai-zoologiniai, Skaistės ornitologinis (102,6 ha) bei Dovydų miško botaninis draustinis (40,4 ha). Didingas Pavermenio parkas, įveistas XIX a. Parko gilumoje yra klasicistinio stiliaus rūmai. Truskavoje išlikęs paminklas (statytas 1925 m.), skirtas "Atkurtos Lietuvos nepriklausomybei ir žuvusiems kariams pagerbti". Truskavos miestelis įsikūręs prie kelio į Panevėžį. Pietvakariuose yra Pavermenio dvaras, minimas nuo 1585 m. Iki XVIII a. miestelis buvo šios apylinkės centras ir priklauso dvarininkams Truskauskams. Nuo šios pavardės ir kilęs miestelio pavadinimas. Vėliau Truskavą valdė baronas Brunojas. 1760 m. kunigo Prielgausko rūpesčiu ant pailgos kalvos buvo pastatyta koplyčia. 1794 m. Jonas ir Barbora Truskauskai kalvos viduryje pastate pirmąją medinę Šv. Dvasios bažnyčią. Vakarinėje kalvos dalyje stovėjo klebonija, už kurios kadaise buvo gili duobė. Apie jos atsiradimą yra išlikęs padavimas. Esą kartą Ramygalos klebonas susipyko su davatkomis ir liepė velniui jas išnešti. Velnias jas supylė į maišą, užnešė ant Truskavos kalvos viršūnės ir taip smarkiai trenkė maišą į žemę, kad išmušė duobę. 1854 m. pastatyta nauja stačiakampio plano bažnyčia. 1863 m. sukilimas palietė ir Truskavą. Pasakojama, kad vienas iš Truskauskų dalyvavo sukilime ir buvo įsteigęs ginklų dirbtuvę. Caro kariuomenei sumušus sukilėlius jis buvo suimtas ir vėliau mirė katorgoje. Carinei Rusijos laikais Truskava priklausė Ramygalos valsčiui. 1903 m. miestelyje buvo 281 gyventojas. 1907 m. Truskavoje pastatyta pradinė mokykla nors dar lietuviškosios spaudos draudimo laikais miestelyje ir jo apylinkėse buvo slaptų daraktorinių mokyklų. Lietuviškomis knygomis aprūpindavo knygnešiai ir parapijos knygynas, kurį globojo vikaras. II pasaulinio karo metu Truskava smarkiai nukentėjo: 1944 m. liepos 22-28 d. sudegė dalis miestelio ir bažnyčia.

LTDBK50000-V Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998. Truskavos apylinkių reljefas, hidrografija ir keliai. Lapo "Šėta" elev.00, rivers.e00, infra.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS-61 formate.