APYTALAUKIS
k. Kėdainių r.



Apytalaukis
Lietuvos geografinis žemėlapis
  copyright Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, 2001


Apytalaukis. Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
pastatyta 1635 m.
 

LTDBK50000-V copyright Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998.
Apytalaukio apylinkių keliai, žemėnaudos ir saugomų teritorijų ribos.
Lapo "Šėta" infra.e00, adm.e00 ir landu.e00  sluoksniai GRASS-61 formate.






Lančiūnava. Šv. Kazimiero bažnyčia pastatyta 1880 m

Surviliškis. Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia pastatyta 1791 m.


Ančiškis.
Šv.apaštalo evangelisto Mato bažnyčia pastatyta 1846 m.




Šėta. Švč. Trejybės bažnyčia pastatyta 1782 m.

Truskava. Šventosios Dvasios bažnyčia pastatyta 1998 m.

Jono Deksnio rankraštis "Apgyventų vietų pavadinimų kitimas 13-20 amžiuje" 1985 m.
Šaltiniai
 
Pavadinimas (29)
Anksčiau buvo rašoma metais: kr -kronikoje,
metraštyje; i -inventoriuje, akte; ž -žemėlapyje;
v -vardyne, žinyne; pr -privilegijoje
Pavadinimas
Šaltinio
nuoroda
9.Apytalaukis

...Janogrod alias Szarany
(45)

1558 i, 1883 ž
Opitoloki
(Kauno žemės teismų knygos) (RTž)

1911 ž, 1917 ž, 1920 ž  1938 ž
Apytalaukis
(6, 7, 8) (LŽ) 1406

1923 v
Apytolaukė
(26)

1933 ž
Apytalaukė
(9)

Apytalaukis yra per 5 km į šiaurę nuo Kėdainių, netoli kairiojo Nevėžio intako Alkupio žiočių. Dabar tai nedidelis trijų trobų kaimas.
H.Vartbergės Livonijos kronikoje Apytalaukis paminėtas 1371 m., kuomet jį niokojo Kalavijuočių ordino būrys. Kronikininko jis vadintas Opytelaken ir Opitelake. Nuo XV a. Apytalaukyje minimas dvaras, kuriam priklausė dalis Kėdainių žemių. XVI a. pabaigoje Apytalaukio dvarą valdė didikas Petras Šiukšta. Jo rūpesčiu 1635 m. vietoj medinės bažnyčios pradėta statyti mūrinė.
XVIII a. antroje pusėje Apytalaukio bažnyčioje pamaldas laikė Kėdainių misijos jėzuitai. Parapijai priklausė 1 515 katalikų. Tuo laiku prie bažnyčios mokėsi 10 mokinių. 1902 -1919 m. Apytalaukio savininko Tito Šiukštos rūpesčiu bažnyčia buvo suremontuota (tokia išliko iki šių dienų).
Apytalaukio šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia yra barokinė, turinti renesanso bruožų. Ji - lotyniško kryžiaus plano su vakarų pusėje įrengtu varpinės bokštu. Bažnyčios vidų dengia cilindriniai skliautai. Šalia bažnyčios yra parapijos kapinės. Kapinėse ir bažnyčios rūsiuose palaidoti Apytalaukio savininkų Šiukštų ir Zabielų palikuonys.
Minėtieji Apytalaukio dvaro rūmai dėl vaizdingos neorenesansinės architektūros buvo vadinami pilimi. Anksčiau rūmų vidus buvo prabangiai išpuoštas. Rūmuose stovėjo senovinis iš rago padirbtų baldų komplektas, kuris 1900 m. pasaulinėje Paryžiaus parodoje laimėjo aukso medalį. 1947 m. pavyko surinkti ir išsaugoti dalį šių unikalių baldų. Dabar jie eksponuojami Kėdainių krašto muziejuje.
XIX a. antroje pusėje aplink dvarą buvo apasodintas 10 ha parkas, o priešais rūmus įrengtas dekoratyvinis baseinas, į pietryčius nuo rūmų-tvenkiniai.  Parkas užveistas kalvotoje vietovėje, jo vaizdą pagyvina aukšti Alkupio krantai.
Nuo XVI a. iki XX a. vidurio Apytalaukio dvarą valdė Šiukštos, Staneikavičiai, Tiškevičiai, Zabielos.
Dabar Apytalaukio dvaro rūmuose įsikūręs Kėdainių pensionatas.




LTDBK50000-V copyright Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998.
Apytalaukio apylinkių reljefas, hidrografija ir keliai.
Lapo "Šėta" elev.00, rivers.e00, infra.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS-61 formate.