GRUZDŽIAI
mstl. Šiaulių r.


Meškuičiai. Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia pastatyta 1897 m.                                      

                      į Joniškį
gruzdziai
Lietuvos geografinis žemėlapis
  Nacionalinė žemės tarnyba prie  Žemės ūkio ministerijos, 2001









kalnas
Kryžių kalnas.
Švč. Mergelės Marijos apsireiškimai.
R.G.Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas.1999, 44 p.









Gruzdžiai. Švč. Trejybės bažnyčia pastatyta 1901 m.
Švč. Mergelės Marijos du paveikslai. R.G.Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas.1999, 187 p.


Šiauliai. Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia pastatyta 1626 m.
Švč. Mergelės Marijos  paveikslas. R.G.Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas.1999, 254 p.

Gruzdžiuose - viena didžiausių buvusių dvarų sodybų, kurią sudaro 25 autentiški pastatai ir dvaro parkas. Tai vienas seniausių dvarų Lietuvoje. Netoliese išlikęs Dargaičių gatvinis kaimas, kurio kultūrine verte neabejoja ekspertai.

gruzdziai
Gruzdžių apylinkių reljefas ir hidrografija.
LTDBK50000-Vcopyright Valstybinė Geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998.
Lapo " Gruzdžiai" rivers.e00, elev.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS - 60 formate.
gruzdziai
Gruzdžių  apylinkių keliai ir saugomų teritorijų ribos.
LTDBK50000-Vcopyright Valstybinė Geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998.
Lapo "Gruzdžiai" infra.e00, adm.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS - 60 formate.

Jono Deksnio rankraštis "Apgyventų vietų pavadinimų kitimas 13-20 amžiuje" 1985 m.
Šaltiniai

Pavadinimas (29)
Anksčiau buvo rašoma metais: kr -kronikoje,
metraštyje; i -inventoriuje, akte; ž -žemėlapyje;
v -vardyne, žinyne; pr -privilegijoje
Pavadinimas
Šaltinio
nuoroda
34. Gruzdžiai
iki 1636
Zamusze (senoji vieta)


1649 i
Gruzdi
(27) evangelikų bažnyčią pastačius

1843 ž
Gruzdi
(4)
zemelapis
Žemlapis Lietuviškai Latviško krašto 1:84000. A.Macijauskas, išleistas 1900 m.
1900 ž, 1911 ž 1920 ž,1923 v
Gruzdžiai
(5, 6, 8, 26)

1915 ž
Gruzdzie
(WR)

1917 ž
Gruzdiai
(7)

"Gruzdžiai minimi nuo 1623 m....daug žmonių sutraukia kas sekmadienį rengiami dideli turgūs. Tai sena tradicija.
Dvaras unijinės Lietuvos laikais vadintas karališkuoju, nes priklausė valstybei. Perėmusi Lietuvos valdymą Rusijos
imperatorė Jekaterina II Gruzdžius, kaip ir daugelį Lietuvos dvarų, padovanojo savo favoritui grafui Platonui Zubovui
Ši giminė valdė Gruzdžius iki 1858 m." A. Semaška. Pasižvalgymai po Lietuvą. 2004, 494 p.