KALVARIJA
mst.

į Marijampolę
kalvarija
Lietuvos geografinis žemėlapis
  Nacionalinė žemės tarnyba prie  Žemės ūkio ministerijos, 2001



Kalvarija. Švč. M.Marijos Vardo bažnyčia pastatyta 1840 m.


marijampole
LTDBK50000-V  Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998 m
Kalvarijos apylinkių keliai ir saugomų teritorijų ribos.
Lapo "Marijampolė"  adm.e00, infra.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS-61 formate.


Marijampolė. Šv. arkangelo Mykolo mažoji bazilika pastatyta 1820 m.



Krosna. Šv. apaštalo evangelisto Mato
bažnyčia pastatyta 1842 m.

  Jono Deksnio rankraštis "Apgyventų vietų pavadinimų kitimas 13-20 amžiuje" 1985 m.
Šaltiniai

Pavadinimas (29)
Anksčiau buvo rašoma metais:
kr- kronikoje, metraštyje; i- inventoriuje,
akte; ž- žemėlapyje; v- vardyne, žinyne;
pr- privilegijoje

Pavadinimas
Šaltinio nuoroda
45. Kalvarija
...
Kaušpilė
(20)

1640 i
Kalwarija


1806 ž
Kalwarja
(R )

1808 ž
Kalwary
(3 )

1843 ž
Kalvarija
(4 )

1900 ž
Kalourija
(5 )

1911 ž, 1917 ž, 1920 ž
Kalvarija
(6, 7, 8)

...
Užnemunės Kalvarija
(23 )

Dabartinio miestelio vietoje buvęs Triobių kaimas minimas nuo 1660m. 1700m. jau minimas Triobių-Kalvarijos miestelis. 1715m. Kalvarija gavo savivaldos teisę.

Kalvarija, būdama prie Peterburgo-Varšuvos kelio XIXa. sparčiai augo. XXa.pr. miestelyje  veikė 9 pramonės įmonės.

 Lietuviškos spaudos draudimo metais Kalvarija tapo jos platinimo centru istorijai palikusiu krašto knygnešių karaliumi vadinto Juozo Kanclerio, “knygnešių motulės” Agotos Zigmantaitės ir kitų lietuvybės puoselėtojų vardus.

Pirmojo pasaulinio karo metu Kalvarija sudeginta ir sugriauta. Sudegė 2/3 miesto. Tarpukariu miestelis vėl sugebėjo atsigauti. Pagyvėjo prekyba, amatai, vėl pradėjo veikti karšyklos, aliejaus spaudykla, garo ir vandens malūnai, mechaninės ir ūkio mašinų dirbtuvės.

Antrojo pasaulinio karo metais jau pirmą vokiečių puolimo dieną užimtas miestas vėl buvo siaubingai nuniokotas.

 Kalvarijos miestelio istorinė dalis, kaip turinti urbanistinę, architektūrinę, istorinę vertę,
įrašyta į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą , urbanizuotų vietovių sąrašą. Miestas radialinio plano, susidariusio XVIIIa. ketvirtajame –penktajame dašimtmetyje (išsivystė iš linijinio). Centre yra išplatintos gatvės pavidalo sudėtingos formos (5 pagrindinių gatvių sankryžoje) aikštė. Dabartinė Švč. Mergelės Marijos bažnyčia pastatyta 1840m. Tai romantizmo laikotarpio statinys architekto sumanymu apjungęs baroko ir klasicizmo bruožus. Tebestovinti evangelikų liuteronų bažnyčia primena neilgą laikotarpį (1795-1807) kai  Kalvarija su kairiakrante Nemuno dalimi priklausė Prūsijai ir čionai atskėlė šios tikybos žmonių. Istorinėje miesto dalyje vyrauja XIXa. –XXa. I pusės 1-3 aukštų mediniai ir
mūriniai pastatai. Iki šių dienų yra išlikę    ir saugomi visi 3 buvę  II kategorijos arklių  pašto stoties Kalvarijoje pastatai. Jie įrašyti į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, statinių kompleksų sąrašą.

Pagrindinę istorinio miestelio vertę sudaro ir yra saugomi gatvių tinklas, aikštės planas ir jos tūrinė erdvinė kompozicija , užstatymo pobūdis , miestelio panorama iš pietryčių pusės.

www.heritage.lt


Patilčiai-Igliškėliai. Šv. Petro Išvadavimo bažnyčia pastatyta 1920 m.
marijampole
LTDBK50000-V  Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998 m
Kalvarijos apylinkių reljefas, keliai ir hidrografija.
Lapo "Marijampolė"  elev.e00, infra.e00 rivers.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS-61 formate.