merkine

MERKINĖ
mstl. Varėnos r.

		Lietuvos geografinis žemėlapis Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2001 Daugų ežeras	Merkinė. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia pastatyta 1648 m. Švč. Mergelės Marijos paveikslas. R.G. Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999, 216 p.
		Daugai. Dievo Apvaizdos bažnyčia pastatyta 1802 m. Švč. Mergelės Marijos paveikslas. R.G. Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999, 182 p.	Alovė. Švč. Trejybės bažnyčia pastatyta 1802 m

	LTDBK50000-V Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998. Merkinės apylinkių saugomos teritorijos ir keliai. Lapo "Merkinė" infra.e00, adm.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS - 62 formate.	Nemunaitis. Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia pastatyta 1904 m. Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Lurdas šventoriuje. R.G. Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999, 222 p.; 426 p.
	Senoji Varėna. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia pastatyta 1994 m.	Perloja. Švč. M. Marijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia pastatyta 1930 m.

Varėna. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia pastatyta 1933 m.

Nedingė. Švč. Trejybės bažnyčia pastatyta 1844 m.

Valkininkai. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia pastatyta 1837 m.
Švč. Mergelės Marijos statula.
RG. Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999, 414 p.

LTDBK50000-V

Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998.
Merkinės apylinkių reljefas, hidrografija ir keliai.
Lapo "Merkinė" elev.e00, rivers.e00, km5.e00 ir infra.e00 sluoksniai GRASS - 62 formate.

LTDBK50000-V

Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998.
Varėnos apylinkių reljefas, hidrografija, keliai ir žemėnaudos.
Lapo "Varėna" elev.e00, rivers.e00,infra.e00, km52.e00 ir landu.e00 sluoksniai GRASS - 62 formate.

Jono Deksnio rankraštis "Apgyventų vietų pavadinimų kitimas 13-20 amžiuje" 1985 m.
Šaltiniai

Pavadinimas (29)	Anksčiau buvo rašoma metais: kr-kronikoje, metraštyje; i- inventoriuje, akte; ž -žemėlapyje; v- vardyne, žinyne; pr -privilegijoje	Pavadinimas	Šaltinio nuoroda
72. Merkinė	1371 kr	Merkenpille	(SRP )
	...	Major Merecz	(24 )
	1806 ž	Merecz	(R )
	1843 ž	Mereč'	(4 )
	1900 ž	Merkyne (Mereč)	(5 )
	1911 ž, 1917 ž, 1920 ž	Merkinė	(6, 7, 8 )

Seniau Merkinė buvo labai didelis miestas, kaip dabar Vilnius. Joje buvo net trisdešimt trys bažnyčios, gyveno karaliai ir turėjo ten puikių rūmų pasistatę. Tie rūmai stovėjo ant kalno, kurį dabar vadina piliakalniu. Jis šitaip atsirado. Ėjo seniau kažkokis karalius su didele kariuomene ir apsistojo klony tarp Merkio ir Nemuno. Nakčia prisisapnavo tam karaliui, kad čia bus didelis miestas ir tam mieste reikia jam gyventi, jei nori būti galingas ir turėti ilgą amžių.

Nubudęs karalius liepė savo kareiviams supilti kepurėmis didelį kalną ir ant to kalno viršūnės jam gyventi namus. Taip atsirado karaliaus rūmai, ir paskui aplink juos išaugo didžiausias miestas.

LIŠKIAVA IR MERKINĖ

Buvo trys broliai, dideli ir galingi karaliai. Vienas jų apsigyveno Liškiavoj, antras –Merkinėj, trečias – Punioj. Visi jie buvo stabmeldžiai; ir visi žmonės dar čia buvo tada stabmeldžiai.

Vyriausias jų visų buvo tasai, kuris Liškiavoje buvo apsigyvenęs. Jisai vedė raganę, vardu Vokė. Toji raganė, velniams padedant, per keturiasdešimt keturias naktis pastatė jam didelius akmeninius rūmus ir apvedė juos aukštomis sienomis. Žmonės tuos rūmus vadino pilimi. Tie rūmai turėjo trejus vartus, ir tie vartai buvo iš gryniausio vario padaryti.

Iš tos pilies po žeme buvo prakastas kelias į kitą Nemuno pusę. Kai kas sako, kad kelias ėjęs Raigardan ir net Merkinėn. Dar seniau žmonės pasakodavo, kad jie patys yra matę tą urvą, kuriuo po žeme kelias ėjo, ir yra juo nuėję kelias varsnas. Bet ten labai tamsu ir baisu, todėl toliau niekas eiti nedrįsdavo.

Liškiavos karalius, įsitaisęs tokius stiprius rūmus, ėmė spausti savo brolius, panoro visa juos išvaryti. Ir žmones irgi labai vargindavo ir plėšdavo. Ypač jo žmona Vokė, kuri mito tik mažų vaikų mėsa. Tada žmonės sukilo ir apgulė pilį. Daugel ten žuvo žmonių ir gal būtų pilies nepaėmę, nenugalėję to pikto karaliaus. Nes kiek jo kareivių dieną užmuša, nakčia Vokė, išėjusi ant bokšto, sušunka dideliu balsu, ir visi užmuštieji vėl atgyja. Bet atsirado vienas narsuolis, kuris prisisėlino ir, kai tik Vokė pasirodė, šovė į ją sidabriniu guziku ir nukovė ją. Mat raganės paprasta kulka neima. Tuomet žmonės išgriovė pilį ir patį piktą karalių užmušė.

Vincas Krėvė