NAUJAMIESTIS
mstl. Panevėžio r.

Lietuvos geografinis žemėlapis
  Nacionalinė žemės tarnyba prie  Žemės ūkio ministerijos, 2001.


Naujamiestis. Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia mūrinė, pastatyta 1908 m.
Švč. Mergelės Marijos paveikslas.
R.G. Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999, 218-219 p.



Uliūnai. Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia pastatyta 1914 m.

Ėriškiai.
Švč. Jėzaus veido bažnyčia pastatyta 1899 m.

Ramygala.
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta1914 m.

Piligrimystės vietos.

Krekenava - miestelis Panevėžio apskrityje, Nevėžio upės padalintas į dvi dalis. Žinoma, kad nuo XV a. pr. Krekenava priklausė dvarininkams Vizgirdams. Manoma, kad čia pirmoji bažnyčia, prašant Betygalos klebonui, buvo įsteigta Vytauto 1419 m. Rodų dvaro savininkai Aleksiejus ir Stanislovas Vizgirdos - Vizgirdavičiai 1484 m. pastatė naują medinę bažnyčią ir jai išlaikyti užrašė įvairių turtų. 1527 m. Krekenavos bažnyčia ir turtai pavesti administruoti Žemaičių Kapitulos arkidiakonui. XVIII a. pr. Krekenavos bažnyčia sudegė, 1750 m. ją atstatė prelatas A. Valavičius. Dabartinė mūrinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia pradėta statyti 1896 m., baigta 1901 m. 1907 m. vyskupas Gasparas Cirtautas šią neogotikinę bažnyčią iškilmingai konsekravo.

Nuo senų laikų Krekenava garsėja Dievo Motinos paveikslu, kuris laikomas stebuklingu. Pagal padavimą paveikslą iš Krokuvos atvežė pamaldus riteris ir padovanojo jį misionieriui Albertui, skelbusiam Evangeliją prie Nevėžio krantų. Iš pradžių paveikslas buvo laikomas koplyčioje, vėliau perkeltas į Krekenavos bažnyčią, kur pradėjo garsėti stebuklais.

Paveikslas yra didžiajame bažnyčios altoriuje, foną dengia sidabrinis aptaisas, raudonas aksomas,

atidengti tik Marijos ir Jėzaus veidai, rankos ir Jėzaus pėdos.

Senose giesmių knygose randame giesmę apie Krekenavos Dievo Motiną. Giesmė buvo parašyta lenkiškai, vėliau išversta į lietuvių kalbą. I pasaulinio karo metu Krekenavoje gyvenęs lietuvių literatūros klasikas Maironis tą giesmę pataisė. Giesmė buvo įtraukta į rinkinį “Pavasario balsai”.
www.piligrimai.lt



Naujamiesčio apylinkių reljefas, hidrografija, keliai ir saugomų teritorijų ribos.
LTDBK50000-V  Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998.
Lapo "Ramygala" elev.e00, rivers.e00, infra.e00, adm.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS-61 formate.


Jono Deksnio rankraštis "Apgyventų vietų pavadinimų kitimas  13-20 amžiuje" 1985 m.
Šaltiniai

Pavadinimas (29)
Anksčiau buvo rašoma metais: kr -kronikoje,
metraštyje; i -inventoriuje, akte; ž -žemėlapyje;
v -vardyne, žinyne; pr -privilegijoje
Pavadinimas
Šaltinio
santrumpa
75. Naujamiestis
~ 1700
Nowe Miasto karaimskie


1613 ž
Nowemiasteczko
(1)

1806 ž
Nowemiasto
(R)

1843 ž
Novomesto
(4)

1883 ž
Novoje Mesto
(RT)

1900 ž, 1911 ž, 1917 ž, 1920 ž
Naujamiestis
(5, 6, 7, 8)

1915 ž
Nowe Miasto
(WR)

1943 ž
Neustadt
(VO)

"Gyvenvietė žinoma nuo Vytauto Didžiojo laikų -jis čia įkurdino karaimus. Yra senos karaimų kapinės". A.Semaška.Pasižvalgymai po Lietuvą. 2004, 368-369 p.

Naujamiesčio miestelis, žinomas nuo XVI a. antrosios pusės. Čia nuo seno gyveno karaimai, yra karaimų kapinės. Naujamiestyje XIX a. pabaigoje pastatyta inžinieriaus iš Rygos F. Vyganovskio suprojektuota bažnyčia. Bažnyčios vargonai, pagaminti Karaliaučiuje, yra vieni geriausių Lietuvoje. Naujamiestyje 1905 m. vyko demonstracijos prieš caro valdžią. Vaizdingose Nevėžio pakrantėse kyšo XVIII a. pabaigos Vadaktėlių bažnyčios mediniai bokštai. Bažnytėlę 1773 m. Lietuvos ir Lenkijos valstybės pirmojo padalijimo metu atidarė lenkų kariuomenės pulkininkas, Kuršo kunigaikštis Bironas. Vadaktėlių kapinėse palaidotas knygnešys Kazys Ūdra, Vytauto Didžiojo I laipsnio medalininkas, nuo 1927 m. gavęs knygnešio pensiją. (Panevėžio rajono savivaldybė, Naujamiesčio seniūnija).