LIETUVOS PAJŪRIO PAVIRŠIAUS TYRINĖTOJŲ LAIŠKAI


(J. Deksnio gimimo 100 metų sukakčiai pažymėti)



Akademikas Vytautas Gudelis praėjusiais metais pažymėjo 80 – metį, o 75 – čiui išleido monografiją “Lietuvos įjūris ir pajūris”, (Lietuvos Mokslų akademija, Lietuvos mokslas, 17 knyga, 1998). Pradmenys šiam darbui siekia gilų sovietmetį. Prieš 50 metų Mokslų akademijos Geologijos ir geografijos instituto mokslinis sekretorius V. Gudelis bendradarbiaudamas su Jonu Deksniu (1904 – 1989), Kauno universiteto docentu, ruošė apmatus Lietuvos pajūrio žemės paviršiaus kompleksiniam tyrinėjimui. Tikimės, kad publikuojami pirmieji bendradarbiavimo laiškai, kurių kalba netaisyta, istoriniu požiūriu bus įdomūs ir žurnalo skaitytojams.

Danguolė Mockienė, Romualdas Girkus


1952 III 10d.

Didžiai gerbiamas docente!


Įvairios priežastys, jų tarpe ir liga, nedavė man galimybės Jums ankščiau parašyti. Mane itin domina tai, ar Jums pavyko bent preliminariai patikrinti eilės laikotarpių niveliacinių darbų duomenis mūsų teritorijos vakarinei daliai. Kaip Jūs žinote, mane daugiausia domina galimų žemės plotų svyruojamųjų judesių (epeirogeninių judesių) galimas pasireiškimas, ypač srityje Tilžė –Pagėgiai – Šilutė – Palanga – Baltijos pajūris. Įdomu, ar gaunami duomenys išeina už techninių ir skaičiavimo paklaidų variacijos ribų ir kokio ženklo bei vertės jie yra atskiriems taškams. Jeigu Jūs tuos duomenis jau turite, aš galėčiau pas Tamstą užvažiuoti.

Šia proga, mūsų Akademijos geologų ir geografų vardu, noriu pasiūlyti Jums paruošti mūsų mokslinei konferencijai, kuri įvyks I – oje gegužės pusėje Vilniuje, pranešimą apie Lietuvoje atliktų niveliacinių darbų duomenis ir jų reikšmę žemės plutos naujausiems judesiams pažinti.

Mūsų nuomone, tokio pranešimo paruošimas Jums, docente, didesnių sunkumų nesudarytų, o tuo tarpu, mūsų konferencijai jis turėtų didelės reikšmės ir susilauktų gilaus susidomėjimo. Dar kartą prašau mūsų pasiūlymo neatsisakyti.

Laukiu parašant

Su tikra pagarba V. Gudelis


Kaunas 1952 III 27

Gerbiamasis,


TSRS niveliacijos katalogo IV – V tomo dar nemačiau, pavyko iš įstaigos gauti LTSR liečiančių reperių išrašą peržiūrėti. Kai ką dar radau užfiksuoto iš seniau iš palyginimų 1894, 1935m. niveliacijoms Klaipėdos krašte.

Tikėtis palyginimu tikrų decimetrų tikslumu su ankstesniu laikotarpiu negu 1889 metai iš niveliacijų negalima. Bet labai mažai telikę LTSR ir artimų teritorijoj taškų bendrų šiai dienai ir 19 amž. pabaigai dėl to tiesesnis palyginimas nepaprastai pasunkėja. Netiesioginiai sprendimai yra surišti su įvairių įtakų ir klaidų tyrimais; medžiaga betgi čia nepaskelbta ir sunkiai prieinama.

Elementariu reperių aukščių palyginimu (nuo Kronštadto – Baltijos altitudės) chronologiniai imant galima nurodyti šiuos skirtumus:

Metai

Lūšės (Latvijos pasien. glž. st.)

Žeimio

(glž. st.)

Klaipėdos krašte

1889

106,603m.

70,765m.

1894 ……….

1948

106,558m.

70,751m.

1948 ……….


-4,5cm

- 1,4cm

-6 iki -10cm

Bet šie skaitmenys dar nieko tikro nepasako dėl galimų paviršiaus pakitimų, nes altitudės nors ir paskaičiuotos nuo vienos pradžios (Baltijos – Kronštadtas), bet jų dydžiui galėjo sverti ištisa eilė priežaščių. Negalėjau kol kas Kaune surasti medžiagos, ar nepakitėjo pačios pradžios skaičiavimas 1887 – 1948 laikotarpiu. Antra, pastarojo meto tikslios niveliacijos ėjimai tiek ilgi (Leningradas – Ryga – Vilnius – Baranovičiai – Minskas - Maskva – Leningradas) ir jiems leistinos pataisos 25 cm (gauta – 13cm) , o kaip jos išdėstytos ir kiek galėjo paveikti šios teritorijos aukščius nepatyrinėjus originalios medžiagos – darbartinių ir ankstyvesnių apyskaitų stačiai negalima atsakyti. Trečia, Klaipėdos krašto altitūdžių tyrimai, lyginimai ir ypač surišimas su Kronštadto - Baltijos, mariografų sulyginimai chronologine eile neištirti ir kiek tas gali paveikti parodytus dydžius taip pat neaišku.

Pas mane iš vykdytų 1932 – 1936 m. niveliacijos darbų Klaipėdos krašte yra pasilikęs reperių aukščių skirtumų rankraštis – nuorašas, kurio duomenis pridedu atskiroje schemoje. Joje palyginti reperių aukščių (kurie paskelbti “Die Nivellements – Ergebnisse der Trigonometrischen Abteilung der Königl. Preussischen Landesaufnahme Heft I Ostpreussen, Berlin 1894”) ir 1930 –1939 gautų niveliavimų skirtumai. Pradžia skaičiavimui priimta Lauksargėje markė 7874 ir šio taško atžvilgiu skaičiuoti kitimai ištisai eilei reperių, niveliuotų apie1890m. ir apie 1935m.


Altitudžių skirtumai vokiečių ir mūsų niveliacijos Klaipėdos krašte

Ėjimas Mikytai-Pagėgiai-Šilutė-Klaipėda-Palanga

Reperis

Markių Nr.

Skirtumas

mm.


Reperis

Markių Nr.

Skirtumas

mm.

r. 7864

+10,68


r. 8136

-67,99

r. 8107

-3,56


r. NP

-37,52

r. NP

-1,42


r. 8137

-34,28

r. 8108

+3,98


r. 8138

-38,10

r. 8109

-0,99


r. 8139

-30,09

r. 8110

-2,35


r. 8140

-9,79

r. NP

-4,12


r. 8141

-166,25

r. 8111

-2,26


r. vok. mat st.

-148,46

r. 8112

-0,78


m. Piekulės

ev. bžn.

-35,14

r. Rukų kaim.

pradž. mišk.

-3,52


r. 8142

-3,49

r. 8113

+0,71


r. NP

-36,51

r. 8114

+34,47


r. 8143

-40,08

r. NP

-7,08


r. 8144

-79,28

r. 8115

+1,69


r. 8145

-77,60

r. 8116

-5,28


r. NP

-37,59

r. 8117

-8,64


r. 8146

-21,77

r. 8118

-7,74


r. 8147

-38,60

r. 8119

-66,79


r. NP

-26,51

r. NP

-9,04


r. 8148

-38,78

r. 8120

-18,91


r. 8149

-41,68

m.Vyž kaim. ev. bžn.

-11,55


r. NP

-34,89

r.NP

-24,21


r. 8150

-33,76

r. 8123

-9,40


r. 8151

-51,41

r. NP

-12,85


r. 8152

Klaipėda

-30,56.

r. 8124

-38,08


r. NP

-23,68

r. 8125

-24,22


r. 7371

-37,75

r.8126

-21,20


r. NP

-201,83

m. Verdainės bžn.

31,04


r. 7372

-30,14

r. NP

-26,19


r. 7373

-42,27

r. 8128

-30,89


r. NP

-70,95

r. 8129

-31,46


r. 7374

-46,88

r. NP

-32,28


r. NP

-44,39

r. 8130

-31,48


r. 7375

+23,13

r. 8131

-33,23


r. 7376

-25,51

r. 8132

-46,44


r. 7377

-52,85

r. 8133

-31,13


r. NP

-36,96

r. NP

-31,64


r. 7378

-28,76

r. 8134

-32,72


r. 7379

-38,27

m. Saugų ev. bžn.

-35,10


r. 7380

-43,61

r. 8135

-35,35


r.7381 Palanga

-45,27

Pastaba: vokiečių altitudės paimtos iš “Nivellements –der Trigonometrischen Abteilung Landesaufnahme” Berlin 1894

Jau niveliatoriams bevykdant darbus stebino tam tikras sistemingumas reperių pakitėjime – paaukštėjime einant nuo Pagėgių Klaipėdos link. Tokios didelės sistemos klaidos negalima buvo priskirti naujai niveliacijai, o ir senoji 1890m. negalėjo būti tiems laikams tokio didelio nesąryšio. Atskiri iššokimai 14, 16, 20 cm. žinoma galėjo įvykti reperiams pasikeitus dėl šalčio iškėlimui, nuslūgimui, bet šiaip bendrasis po 40 metų 3-4 cm pakilimas gali būti diskutuojamas ir išvedamas ir iš kitų priežaščių. Galima laikyti esant sisteminį dėl šalčio pakilimą: reperiai- tašyti granitiniai stulpeliai ne pergiliausiai žemėje. Bet čia nesudaro išimties, kaip iš schemos matyti, nei tiltai, nei namai.

Mano asmeniui kelia abejonių dar vienas klausimas: altitudžių vienodinimo atvejai ant buv. Rusijos – Vokietijos sienos ar kt. panašių priežaščių dėlei ar kartais XIX a. neįvestas, kurios nors mums nežinomos “mechaniškos skaičiuotės” rezultatų pataisymas ? Toks dirbtinas Užnemunės išlyginimas nesunkiai duotųsi šiandien susekamas, nes Klaipėdos kraštui dar yra daugiau paskelbtų šaltinių:

1. Höhen über N.N. von Festpunkten in Pegeln in Ostpreussen XIX Heft I Memel gebiet. II Memel u pregebiet. III Weidielgebiet IV Küstengebiet der Ostsee, Berlin 1822

2. Präzisennivellement der Memel u ihrer Auslaufe 1895

3. Einschaltungen in das Feinnivellement der Memel u. ihrer Auslaufe 1914

Tik svarbu, kad niveliatoriai, kurie darys tyrinėjimus melioraciniais ar kt. gamybinias tikslais, susirištų su vienu kitu tuose kataloguose (ypač Nivellement Ergebnisse ir Höhen über N.N.) pažymėtų ir vietovėje surandamų reperių . Atrodo, jei tik per pusšimtį metų , kurių kitimų yra įvykę, galima bus gana tiksliai pagal niveliacijas susekti netolimųjų taškų (Tauragė, Šiauliai, Kretinga) atžvilgiu.

Blogiau su išvadomis lyginant su tolimais taškais (Ryga, Maskva, Berlynas ar Kronštadtas). Chronologiškai atsekti ir medžiaga skurdi, ir tikslumai nekokie.

Taigi bendroje išvadoje iš nurodytų duomenų galima preliminariai kol kas labai atsargiai teigti, kad per pastaruosius dešimtmečius Klaipėdos krašte yra įvykęs vienu kitu centimetru bendras iškilimas Lauksargės taško, priimto kaip pastovaus, atžvilgiu Jūros horizonto žvilgsniu sunku ką pasakyti, nerasta čia pat bendrų taškų laiko eigoje palyginimui.

Kaip aukščiau paminėjau nuo Kronštadto - Baltijos horizonto lyg ir būtų įvykęs pažemėjimas sekęs 6- 10 cm., bet šis dydis ( dėl niveliacinių nesąryšių ir pan.) yra tiek netikras, kad nepatyrinėjus paskutinių dešimtmečių geodezinių darbų apyskaitų originalinių duomenų ir jų nesurišus, visiškai negalima operuoti, tyrimai galėtų nurodyti gal ir priešingus skaitmenis, nekalbant jau apie jų dydį.

Prašomai pavasarinei paskaitai pasiruošti negalėsiu, palyginti per mažai tam dar turiu medžiagos ir taip greit vargu ar daugiau surinksiu. Be to nemažai yra susikrovę pareigų su diplomantais ir pan. Taip kad neatsikydamas visiškai, tikiuosi ta kryptimi pasiruošti vėlesniam, gal poatostoginiam laikotarpiui.

Tuo tarpu Jums viso kuo geriausio

Deksnys