SKAPIŠKIS
mstl. Kupiškio r.


  
skapiskis
Lietuvos geografinis žemėlapis
Nacionalinė žemės tarnyba prie  Žemės ūkio ministerijos, 2001



Salos. Šv. Kryžiaus bažnyčia pastatyta 1911 m.
Mergelės Marijos statula. R.G.Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999, 408 p.


Kamajai. Šv. Kazimiero bažnyčia pastatyta 1909 m.



Palėvenė. Šv. Domininko bažnyčia pastatyta 1676 m.



Skapiškis. Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia mūrinė pastatyta 1819 m.
Švč. M. Marijos paveikslas. Lurdas - šventoriuje. R.G.Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999, 243-244 p.; 431 p.



Salamiestis. Šv. Antano Paduviečio bažnyčia pastatyta 1920 m.

Kupiškis. Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia pastatyta 1914 m.
Švč. M.Marijos paveikslas. R.G.Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999, 209-210 p.


Antašava. Šv. Hiacinto bažnyčia pastatyta 1862 m.

Panemunėlis. Šv. Juozapo Globos bažnyčia pastatyta 1911 m.


Duokiškis.Šv. Onos bažnyčia pastatyta 1906 m..



kupiskis
LTDBK50000-V Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998.
Skapiškio  apylinkių reljefas, hidrografija ir keliai.
  Lapo "Kupiškio"  elev.e00, rivers.e00 infra.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS-60 formate.

  LTDBK50000-V Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998.
Skapiškio apylinkių keliai, saugomų teritorijų ribos ir žemėnaudos.
Lapo "Panemunėlis" adm.e00, infra.e00. landu.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS-60 formate.
          



Švč. Mergelės Marijos apsireiškimai.
Šimonys. Švč. Mergelės Marijos  Ėmimo į dangų  bažnyčia pastatyta  1920 m.
R.G. Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. Kaunas, 1999, 36-40 p.
Švč. M. Marijos paveikslas bažnyčioje ir statula šalia bažnyčios 254-255p.; 412 p.

Lietuvos geografinis žemėlapis
Nacionalinė žemės tarnyba prie  Žemės ūkio ministerijos, 2001



Jono Deksnio rankraštis "Apgyventų vietų pavadinimų kitimas 13-20 amžiuje" 1985 m.
Šaltiniai

Pavadinimas (29)
Anksčiau buvo rašoma metais: kr -kronikoje,
metraštyje; i -inventoriuje, akte; ž -žemėlapyje;
v -vardyne, žinyne; pr -privilegijoje
Pavadinimas
Šaltinio
nuoroda
102. Skapiškis
1492-1506
Mitowo-Mituva


1784 i
Anczkol alias Skopiszki
(KG)

1806 ž
Skopischki
(R)

1843 ž
Skopiški
(4)

1911 ž, 1917 ž, 1920 ž Skapiškis (6, 7, 8)

Dokumentai tvirtina, kad kunigaikštis Aleksandras XV amžiuje gyvenvietėje ant Mituvos ežero kranto leido rengti turgus. Ir tik 1633 m. kovo 15 d. Vladislovo Vazos potvarkiu dvaro savininkas Felicijonas Stanislovas Skopas-Ožys galėjo ne tik kviesti turgus, bet ir kurti miestelį. Žemės dvarininkams eidavo iš rankų į rankas. Miestelis imtas vadinti įtakingiausio dvarininko - tarmiškai Skopo - vardu.

Pirmoji bažnyčia šioje vietoje galėjo būti pastatyta dar XVI amžiuje. XVII a. Skapiškis jau buvo parapija. Iš pirmosios bažnyčios teliko 1999 m. atstatyta varpinė, kurioje įkeltas net ir varpas. XVIII a. istorija mena kunigavusį, lietuviškai pamokslus sakiusį Juozapą Puziną. Tapęs Livonijos vyskupu, į miestelį jis pakvietė vienuolius dominikonus, drauge su fundatoriais dvarininkais pastatė jiems bažnyčią ir vienuolyną. Jį šiandien teprimena akmenų krūva šventoriaus gale, o išlikusioje didelėje bažnyčioje daug visokių detalių, bylojančių apie pirmuosius Skapiškio maldos namus. Žilos senatvės sulaukęs klebonas bando bažnyčią dažyti, tačiau skundžiasi, kad trūksta profesionalaus restauratorių žvilgsnio ne tik į patį statinį, bet ir į įvairius meno kūrinius. Tačiau valstybės paramos kažkodėl neprašo.

Tikras stebuklas, vietos gyventojų manymu, kad iki šiol bažnyčia tebestovi sveikutėlė. Karo metu ji buvo gerokai niokota, per lubas į vidų įkrito bomba, pramušė grindis ir nesprogo. Niekas apie tai jokiai valdžiai nepranešė, nes bijojo, kad bažnyčios neuždarytų. Daug dešimtmečių bomba pragulėjo greta šv.Marijos altoriaus ir tik pastarąjį dešimtmetį buvo iškelta ir susprogdinta.

Skapiškis buvo vyskupo Motiejaus Valančiaus parapija. 1858 m. birželio 7 d. iš Kupiškio jis atvyko šventinti dominikonų vienuolyno bažnyčios, kuri iki tol buvo 25 metus uždaryta. M.Valančius rašė: "Liaudis mane pasitiko už poros varstų nuo miestelio. Triumfo vartai, vėliavos plevėsavo pakeliui". Miestelyje restauruotas ir kitas vyskupo palikimas - paminklas, primenantis jo kovą su girtavimu. "Visuose savo ganytojiškuose laiškuose atskiroms parapijoms, kaip ir bendruose, visi katalikai vertinami tik dviem - blaivystės arba girtavimo požymiais, ir tuo remiantis vyskupas juos skirsto į gerus ir blogus, į dangaus ir pragaro kandidatus", - rašo skapiškėnas istorikas profesorius Vytautas Merkys.



Seniūnijos centras Skapiškio miestelis kūrėsi prie Mituvos ežero, tarp upelių ir pelkių, prie Skapų dvaro, minimo XVI a. istoriniuose šaltiniuose. Dar gilesnę šios gyvenamosios vietovės senovę atsimena Mituvos ežero Alko sala, kurioje stovėjo pagonių šventykla ir aukuras.
Iki Pirmojo pasaulinio karo Skapiškis turėjo dvi bažnyčias: Šv. Lauryno kankinio, nežinia kieno ir kada statytą, bei dominikonų vienuolyno. Pirmoji per karą sudegė, o antroji, baigta mūryti ir įrengti 1826 m., tebestovi iki šiolei.
Po 1832 m. sukilimo caro valdžia išgujo vienuolius iš Skapiškio ir 1854 m. vienuolyne apgyvendino būrį suomių šaulių. Į kareivines įsimetusi šiltinė išskynė 220 karių. Švedukalnyje, kur palaidoti jų palaikai, stovi paminklas.
Skapiškio parapiją, kuri priklausė Žemaičių, arba Telšių, vyskupijai, dukart vizitavo vyskupas M. Valančius. Čia jis atvedė ir savo knygos „Palangos Juzė" herojų, kuris apsistojo pas Kreipsiu kaimo ūkininką Svilą. Skapiškėnai noriai davė vyskupui įžadus negirtauti, o 1861 m. pastatė miestelyje Blaivybės paminklą - vieną įspūdingiausių Lietuvoje.
1921-1925 m. Skapiškyje veikė tautodailininkės V.Silvestravičiūtės dirbtuvės, kuriose poškėjo tautinių juostų audimo staklės. Tuomet tokia įmonė buvo vienintelė šalyje.
Ištisą kaimo žmonių portretų galeriją sukūrė iš Laibiškių vienkiemio kilęs dramaturgas P.Pundzevičius, pasirašinėjęs Petliuko slapyvardžiu. Kraštiečio pjeses ir dabar vaidina Skapiškio dramos mėgėjų teatras, o prie ąžuolo, augančio Pundzevičių sodyboje, pritvirtinta atminimo lenta byloja, kad rašytojo brolis S.Pundzevičius irgi buvo įžymus - Nepriklausomos Lietuvos generolas.
Bajorų kaimas - teisininko A.Merkio tėviškė. Jis net keturiuose tarpukario Lietuvos ministrų kabinetuose tvarkė krašto apsaugą, o tragiškais Lietuvai 1940 m. baigė
savo politinę karjerą kaip paskutinysis jos ministras pirmininkas.
2000 m. prie Tatkonių kaimo kapinių pastatytas paminklas, kurio bareljefe įspausti trijų akademikų - J.Matulio, P.Mažylio ir A.Purėno veidai. Pirmasis -fizikas-chemikas, padaręs pasaulinio garso atradimų, ilgametis Lietuvos mokslų akademijos prezidentas. Antrasis - Lietuvos nusipelnęs gydytojas. Trečiasis - organinės chemijos mokslo įžymybė.
Skapiškyje mėgdavo vasaroti poetas Maironis. Nusiirdavęs į Mituvos ežero vidurį ir dainuodavęs: „Plaukia sau laivelis..." Iš skapiškėnų pasakojimų išausta geriausia Maironio baladė „Užkeiktas Skapiškio varpas".
Kupiškio savivaldybė, Skapiškio seniūnija