PROF. VINCO VAINAUSKO 80 METŲ JUBILIEJUI

vainauskas


vainauskas

1925.01.14 - 2002.07.16

PROFESORIAUS, HABILITUOTO DAKTARO VINCO VAINAUSKO 80-ĄJĄ GIMIMO SUKAKTĮ MININT



Pateikiami profesoriaus Vinco Vainausko prisiminimai, kuriuos jis rašė 2001-ųjų metų pabaigoje. Jie yra atspausdinti L. Vidugirio knygoje „Studijų ir polėkių metai“, 2000 m.



Apžavėtas žemaitiško atkaklumo Vincas Vainauskas be paliovos plėtojo geodezijos mokslo tyrimus Lietuvoje, ieškojo naujų mokslo akiračių, ir pastangos buvo apvainikuotos sėkme. Štai kokia plati Vinco gyvenimo brydė:

„Gimiau 1925 m. sausio 14 d. Plungės valsčiaus Didvyčių kaime gausioje (trys sūnūs ir šešios dukterys) Lietuvos kūrėjo savanorio šeimoje, nuostabiame Žemaitijos miškų, kalnų ir skaidrių ežerų krašte. 1944 m. baigęs Plungės gimnaziją, vienerius metus mokytojavau Birėnų pradinėje mokykloje. 1945 m. įstojau į VDU Statybos fakulteto Geodezijos skyrių. Studijų metais buvau geodezininkų grupės seniūnas, rūpinausi mokslo klausimais ir linksmąja gyvenimo dalimi. Būdamas šioks toks muzikantas ir šmaikštuolis, dažnai organizuodavau studentiškas šventes, šokių vakarus. Be to, studijuodamas visą laiką dirbau Geodezijos katedroje laborantu, o vasarą geodezinėse ekspedicijose visai neblogai papildydavau studentišką kišenę. Šia prasme gyvenime didelių ekonominių rūpesčių ir neturėjau, nes buvau darbštus ir dėl to galbūt laimingas.

Džiugu, kad mus mokė labai aukštos kvalifikacijos dėstytojai, ypač profesoriai M. Kosčiauskas, ir M. Ratautas, docentas I. Liesis. Jie įskiepijo didelę meilę mokslui ir darbui. Turbūt dėl to geodezininkų grupė buvo laikoma viena iš geriausių, ir neatsitiktinai du jo absolventai tapo habilituotais daktarais.

Fotogrametrijos studijas teko gilinti Maskvoje geodezijos ir kartografijos inžinierių institute, kuriame 1954 m. apgyniau technikos mokslų kandidato (daktaro) disertaciją „Fototrianguliacijos tinklų paklaidų tyrimas“. Grįžęs į Lietuvą, 1954..1956 m. dirbau KPI Geodezijos katedroje. O 1969 m. rudenį persikėliau į naujai įsteigto VISI Geodezijos katedrą. Nuo 1975 m. vadovavau Vilniaus universiteto Inžinerinės fotogrametrijos laboratorijai ir buvau nuolatinis Paminklų konservavimo instituto Architektūrinės fotogrametrijos laboratorijos specialistų konsultantas.

1990 m. rugsėjo 29 d. Lvovo politechnikos instituto Mokslo taryboje apgyniau habilituoto daktaro disertaciją „Optimalūs fotogrametriniai metodai inžineriniams uždaviniams spręsti, atsižvelgiant į geodezinių matavimų savybes“, o 1991 m. birželio 30 d. man buvo suteiktas profesoriaus vardas. 1977 m. parengiau monografiją „Fotogrametrija“. Esu vadovėlių „Geodezija“ (1957), „Inžinerinė geodezija“ (1969), „Taikomoji geodezija“ (1979) bendraautorius. Daugelio šalių vedančiuose žurnaluose  „Geodezija, kartografija i aerofotosjomka“ (Ukraina), „Vermessungstechnik“ (Vokietija), „Geodezijos darbai (Lietuva) ir kt.  esu paskelbęs apie 200 mokslo straipsnių. Be to, periodinėje spaudoje, mokslo žurnaluose „Mokslas ir technika“, „Mokslas ir gyvenimas“, „Mūsų gamta“, „Statyba ir architektūra“, „Žvaigžnota debess“ (Latvija) ir kituose dažnai spausdinamos mano publikacijos įvairiais mokslo populiarinimo, aplinkosaugos, metodikos klausimais. Vadovavau keliems aspirantams, kurie sėkmingai apgynė mokslų daktaro disertacijas, oponavau ir recenzavau daugelį disertacijų ir mokslo darbų.

Nuo 1979 m. esu tarptautinio architektūrinės fotogrametrijos komiteto (CIPA) narys ir skaitau mokslo pranešimus tarptautiniuose simpoziumuose, konferencijose. Teko organizuoti Lietuvos fotogrametrijos ir distancinių tyrimų komitetą, kuris 1992 m. Tarptautinės fotogrametrijos ir distancinių tyrimų draugijos (ISPRS) XVII-ame kongrese Vašingtone buvo priimtas tikruoju nariu. Tada kongreso darbuose buvo paskelbtas mano išsamus pranešimas apie Lietuvos fotogrametrininkų darbus ir tyrimus. Kaip šio komiteto prezidentui tenka glaudžiai bendradarbiauti su daugelio šalių aukštųjų mokyklų ir tyrimų institutų iškiliais mokslininkais. Iš jų nuolat gauname nemažai vertingos informacijos. Mes taip pat informuojame apie mūsų tyrimus, pažangą fotogrametrijos srityje. Nagrinėju matavimų informacijos optimizavimo ir Žemės informacinės sistemos sudarymo problemas, darbuojuosi fotogrametrinių ir kartografinių matavimų standartų normatyvų srityje. Per trumpą laiką iš anglų kalbos į lietuvių kalbą teko išversti daugelį instrukcijų ir specifikacijų krašto teritorijos kartografavimo klausimais. Aktyviai bendradarbiauju „Žemėtvarkos ir melioracijos“ žurnale, kuriame nagrinėjamos nūdienos mokslo ir praktikos problemos bei aktualijos. Be to, kad būtų lengviau bendradarbiauti su Vakarais, baigiu rengti labai reikalingą „Anglų-lietuvių kalbų sausumos, jūros kartografavimo ir geodezinių terminų aiškinamąjį žodyną“.

1996 m. liepos 11 d. Vienoje tarptautinės fotogrametrijos ir distancinių tyrimų draugijos (ISPRS) XVIII-tojo kongreso iškilmingoje sesijoje buvau apdovanotas ISPRS ir Austrijos draugijos (ASSG) Eduardo Doležalo premija. Ši premija įsteigta Austrijos valstybės tūkstantmečio jubiliejaus proga šiam garsiam mokslininkui ir visuomenininkui, Austrijos (1907) ir Tarptautinės (1910) fotogrametrijos draugijų įkūrėjui pagerbti. E. Doležalas šioms draugijos vadovavo ir buvo prezidentas iki 1926-ųjų metų. Konkurso būdu ši premija skiriama mokslininkams, pasižymėjusiems fotogrametrijos, distancinių tyrimų ir geoinformacijos sistemų plėtotės srityse. Žiuri komisija, sudaryta iš Austrijos, JAV, Japonijos ir Vokietijos iškiliausių mokslininkų, dalyvaujant Jungtinių Tautų atstovui, E. Doležalo premiją patvirtino vienbalsiai. Ją įteikė Austrijos Konfederacijos prezidentas Tomas Klestelis, šio kongreso globėjas. Įsiminė kongreso šūkis: „Erdvinė informacija iš paveikslų“, t.y. fotogrametrininkai distancinių tyrimų ekspertai geometrinę ir semantinę informaciją gauna iš paveikslų ir kaupia šiuos duomenis vieningoje koordinačių sistemoje. Šie paveikslai sukuriami fotografiniais ir skaitmeniniais sensoriais, įmontuojamais erdvėlaiviuose ir antžeminėse platformose. Be to, šiandien vyksta principinis lūžis, kai fotogrametrijoje, distanciniuose tyrimuose pereinama nuo analoginių metodų prie skaitmeninių, nuo vietinės koncepcijos prie globalinės, nuo rankinių sistemų prie kompiuterinių, pavyzdžiui, geografinės informacinės sistemos (GIS).

2000 m. kovo 8 d. Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio išvakarėse buvau apdovanotas Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Geodezijos, fotogrametrijos ir kartografijos mokslų teorijos ir praktikos plėtra 1957..1998 „ technologijos mokslų srityje. Taigi tapau tarptautinės ir nacionalinės premijos laureatu.

1955 m. birželio 12 d. vedžiau. Mano žmona Joana Milkutė taip pat žemaitė, taip pat Lietuvos savanorio dukra. Ji baigė VDU Medicinos fakulteto Farmacijos skyrių ir dirbo provizore įvairiose Lietuvos vaistinėse. Užauginome dukrą Virginiją (1956), kuri VISI įgijo architektės kvalifikaciją. Ji ilgai dirbo VU Gamtos fakulteto Inžinerinės fotogrametrijos laboratorijoje inžiniere, o dabar dėsto piešimą ir braižybą gimnazijoje. Mus džiugina vaikaičiai Paulius (VU studentas) ir Mantas (gimnazistas).

Nors sulaukiau garbingo amžiaus, bet aktyviai dalyvauju VGTU mokslo veikloje, skaitau paskaitas bakalaurams, studentams ir magistrantams, vadovauju daugelio baigiamiesiems darbams. Be to, su doktorantais energingai gvildename valstybinės svarbos geodezines problemas. Didžiuojuosi, kad dauguma Lietuvos specialistų matininkų yra mano auklėtiniai, su kuriais bendradarbiaujame visada šiltai ir atviraširdiškai. Esu „Geodezijos ir kartografijos“ žurnalo redkolegijos narys, nuo 1991 m. – Estijos ŽŪA Mokslo tarybos narys daktaro disertacijoms ginti, Lietuvos mokslininkų sąjungos narys, Lietuvos matininkų asociacijos narys“.

Parengė doc. Birutė Ruzgienė, VGTU Geodezijos ir kadastro katedra


vainauskas
Gimtinė - Didviečių kaimas Plungės rajone.
Lietuvos geografinis žemėlapis
  copyright   Nacionalinė žemės tarnyba
prie  Žemės ūkio ministerijos, 2001
plateliai
Gimtinės kalneliai, upeliai ir keleliai
plateliai
   Plungės apylinkių reljefas ir administracinės  bei draustinių ribos.
LTDBK50000-V copyright Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998.
Lapo "Plateliai"  adm.e00,  elev.e00, km5.e00, elev.e00 ir rvers.e00 sluoksniai GRASS-61 formate.

vainauskas
1963 m. studentų nuotrauka praktikos metu
vainauskas
V.Vainauskas sveikina VISCHAGI  50 metų jubiliejaus proga


Lietuvos Mokslų Akademijos didžioji salė, 2000 03 08. Prezidentas Valdas Adamkus įteikia Lietuvos mokslo premijos laureato vardo diplomą prof. V. Vainauskui ir sveikina jį.



vainauskas

vainauskas
vainauskas

vainauskas
Posėdžio metu

vainauskas
Su buvusiais studentais


vainauskas
Vinco Vainausko kapas Senavos kapinėse Kaune