ROMUALDAS VILŪNAS




Romualdas Vilūnas gimė Tauragėje 1935 m. balandžio 8 d. odontologės Julijos ir veterinarijos gydytojo Juliaus (1898-1975 m.) Vilūnų šeimoje. Prieš Antrąjį pasaulinį karą motinai pasitraukus į JAV, penkerių metų Romualdas liko su tėvu ir vėliau niekada neturėjo galimybės susitikti su motina, kuri mirė 1966 m. gruodžio 4 d. Palaidota JAV Niujorko Kings Park kapinėse. Tėvas su sūnumi iki jo pilnametystės gyveno ir dirbo įvairiuose Lietuvos miestuose.
1953 m. Romualdas baigė Utenos vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Maskvos žemėtvarkos institutą, kurį baigė 1958 m. įgijęs inžinieriaus geodezininko specialybę.  Grįžęs į Lietuvą trejus metus dirbo Miestų ir kaimų projektavimo institute, kur vykdė trianguliacijos  tinklų darbus Alytuje, Marijampolėje, Zarasuose.
1961 m. pakviečiamas dirbti Vilniaus valstybinio universiteto Gamtos mokslų fakulteto Fizinės geografijos ir kartografijos katedroje, kuriai vadovavo prof. Vaclovas Chomskis. Romualdas Vilūnas geografijos ir geologijos specialybių studentams 15 metų skaitė įsimintinas geodezijos, topografijos, aerofotonuotraukos ir fotogrametrijos paskaitas, vedė topografijos lauko praktikas, vadovavo studentų kursiniams ir diplominiams darbams.
1967 m. Maskvoje apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją ,,Inžinerinių statinių deformacijų nustatymas fotogrametriniais metodais“.
1969 m. Romualdui Vilūnui Vilniaus valstybiniame universitete suteikiamas docento vardas. Tais pačiais metais Vilniaus valstybinio universiteto Mokslinio tyrimo sektoriuje įkuriama Inžinerinės fotogrametrijos laboratorija, kurios moksliniu vadovu paskiriamas doc. Romualdas Vilūnas, o pirmaisiais darbuotojais - šiam darbui jo parengti fotogrametrininkai geografijos specialybės kartografijos specializacijos studentai: Albinas Pilipaitis, Algimantas Sitonis, Tomas Duksa, Danutė Žiūkaitė, Rimantas Žvirblis, Vytautas Pautienius. Inžinerinės fotogrametrijos laboratorija veikė 25 metus, iki 1995 m. Jos darbuotojai fotogrametriniu būdu įamžino tokius kultūros paminklus kaip Barbakaną, Archikatedros skulptūras, šv. Jono bažnyčią, šv. Onos bažnyčią Vilniuje, Medininkų pilį, Biržų pilį, dvarus, etnografinius kaimus, piliakalnius, Krėvos pilį Baltarusijoje, Ikškilės bažnyčią Latvijoje, gamtos objektus – Drūkšių ežero, Kuršių marių, Elektrėnų tvenkinio, Kuršių marių, Neries upės ardomus krantus, Kuršių nerijos kopas ir kt. Kultūros paminklų fiksaciją finansavo tuometinė Mokslinė metodinė kultūros paminklų taryba prie Kultūros ministerijos, o gamtos objektus - įvairios žinybos pagal sutartis. Mokslinių darbų rezultatai skelbti Lietuvos  ir užsienio mokslo leidiniuose.
Romualdas Vilūnas buvo Lietuvos geografų draugijos Geodezijos skyriaus atsakingasis sekretorius.
1977 m. birželio 16 d., vos peržengus 42 m. slenkstį, lemtis aukštaūgį stotingą mokslininką ir dėstytoją doc. Romualdą Vilūną pakvietė Anapilin, tepraėjus dvejiems metams po jo 77-erių metų tėvo mirties. Amžino poilsio atgulė šalia tėvo Vilniaus Rokantiškių kapinėse. Ši vieta pažymėta balto marmuro paminklu, pastatytu žmonos Janinos rūpesčiu. Tais lemtingais 1977-aisiais Romualdo sūnui tebuvo 13, o dukrai treji metai. Sūnaus Juliaus (1963-2002 m.) gyvenimo siūlas nutrūko 38-erių. Julius Vilūnas palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.
Dukra Birutė 1999 m. baigė geografijos kartografijos mokslų magistrantūrą Vilniaus universitete, šiuo metu yra šio universiteto doktorantė, dirba krašto kartografavimo ir georeferencinių duomenų bazių sudarymo srityje valstybės įmonėje "GIS-Centras". Bendraamžė žmona Janina Vilūnienė, viena užauginusi dukrą, gyvena Kaune Žaliakalnyje savo tėvų name.
Docento Romualdo Vilūno buvę studentai tęsia jo pradėtus darbus kartografuodami Lietuvos teritoriją, fiksuodami kultūros paveldo objektus, dėstydami Vilniaus universitete, ir dirbdami kitose srityse. Jo neeilinė asmenybė ir nuveikti darbai lydi mus, o trumpo gyvenimo istorija skaudžiai tebeskamba jį pažinojusiųjų iš arti širdyse.

Danutė Janė Mardosienė
Vilnius, 2010 m. birželis