$\epsilon$  ŽEIMELIS
mstl. Pakruojo r.




zeimelis
  Lietuvos geografinis žemėlapis
 copyright  Nacionalinė žemės tarnyba
prie Žemės ūkio ministerijos,   
   

LTDBK50000-V copyright Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998.
Žeimelio apylinkių keliai, saugomų teritorijų ribos ir žemėnaudos.
Lapo "Joniškis" infra.e00 , landu.e00, km5.e00
, ir adm.e00 sluoksniai GRASS-61 formate.





Žeimelis. Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia pastatyta 1826 m.

Joniškis. Švč. Mergelės Marijos
Ėmimo į dangų bažnyčia pastatyta 1901 m.



Lauksodis. Šv. Aloyzo bažnyčia pastatyta 1751 m.
Švč. Mergelės Marijos paveikslas. R.G.Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999, 212-213 p.


 Jono Deksnio rankraščio "Apgyventų vietų pavadinimų kitimas 13-20 amžiuje" 1985 m.
Šaltiniai

Pavadinimas (29)
Anksčiau buvo rašoma metais: kr -kronikoje,
metraštyje; i -inventoriuje, akte; ž -žemėlapyje;
v -vardyne, žinyne; pr -privilegijoje
Pavadinimas
Šaltinio
 nuoroda
154. Žeimelis
...
Kamenica, Kamenec, dv.
(34)(45)

1613 ž, 1716 ž
Zemele
(1)(J.B.Homanno atl.)

1806 ž
Sheime
(R)

1843 ž
Žeime
(4)

1883 v
Žeimeli
(RT)

1887 ž
Žeime
(Kauno gub. ž.)

1900 ž, 1900 ž, 1917 ž
Žeimis
(5, 6, 7)

1920 ž, 1923 v
Žeimelis
(8, 26)

1941 ž
Scheimeln
(VO)


Žeimelio urbanistikos centras. XVI-XIX a
XVIII a. antroje pusėje per Žeimelį buvo gabenama nemažai žemės ūkio produktų į Rygą, Mintaują, Liepoją, Bauskę. Prekyba su Ryga per Žeimelį nenutrūko ir po Lietuvos–Lenkijos padalijimo.

XVIII a. viduryje ryškesnių akcentų miestelyje, matyt, nebuvo. Išskirtinis bruožas–kompaktiškas užstatymas, todėl mažame miestelyje buvo gana optimalių proporcijų aikštė.

1786–1793 m. pastatyta mūrinė liuteronų bažnyčia. Naujoji bažnyčia buvo be bokšto, tačiau didesnė už kitus miestelio pastatus, todėl buvo vienintelis jo akcentas.

XIX a. pradžioje sąlygos vystytis miesteliui kiek pablogėjo. Matyt, nukentėjo nuo Napoleono sąjungininkų kariuomenės, žygiavusios 1812 m.

Netrukus Žeimelis atgijo. Iš dalies dėl to, kad pro jį ėjo keliai iš Šeduvos į Mintaują, iš Joniškio į Pasvalį ir Biržus. Tuos kelius padarius pašto traktais, buvo įkurta pašto stotis. Be to, pertvarkius administracinį padalinį vakarinėse Rusijos gubernijose, XIX a. pradžioje Žeimelis tapo valsčiaus centru. Jame padaugėjo gyventojų, pirmiausia žydų, prekybininkų ir amatininkų, persikėlusių į Žeimelį iš Gedeikonių ir Gedučių dvarų.

Atsikeliantys į miestelį prekybininkai ir amatininkai kūrėsi centre, statydami naujus namus ir pertvarkydami senuosius pirmiausia prie aikštės ir pagrindinėse gatvėse.

Mūrinė klasicistinio stiliaus katalikų bažnyčia pastatyta 1828 m. Šiaurinėje miestelio dalyje, prie kelio į Bauskę ant miestiečių ir valstiečių tuo metu gyventos teritorijos ribos. Tai buvo pirmasis pastatas su bokštu. Jis tapo pagrindiniu Žeimelio akcentu, nors ir iškilo ne prie aikštės kaip dauguma Lietuvos miestelių, bet kiek atokiau nuo jos, kompaktiško užstatymo zonos pakraštyje.

Žeimelio dvaras ėmė smukti, todėl dalis valstiečių išsipirko nuomojamą žemę ir dėl valstiečių kūrimosi pakraščiuose miestelis plėtėsi beveik tolygiai į visas puses.

1889–1890 m., pristačius prie liuteronų bažnyčios bokštą, šis pastatas tapo lygiaverte katalikų bažnyčiai dominante.

Dauguma pastatų nuo XIX a. vidurio buvo statoma iš akmenų, plytų ir molio, dažnai naudotas ir medinis karkasas, stogai buvo dengiami čerpėmis, todėl miestelio architektūra buvo vieninga. Pastatų kapitališkumu Žeimelis skyrėsi iš aplinkinių miestelių.

Nors iki XIX a. vidurio, rekonstravus daugumą pastatų, aikštės architektūra pakito, tačiau neprarado ankstesnių erdvės proporcijų ir organizuojančio vaidmens miestelyje. XIX a. susiklostęs miestelio siluetas nepasikeitė iki šių dienų.

Žeimelis yra vienas vertingiausių Lietuvos miestelių. Jo vertę lemia plano ir užstatymo visuma, kurioje itin didelę reikšmę turi raiškus ir savitas centro užstatymas.

Žeimelyje nėra vienalaikių su saugomu planu pastatų (iki XVII a. vid.). Jo užstatymas gana vieningas visoje teritorijoje, kapitalus su regioniniu atspalviu. Dalis pastatų yra iš XVIII a. pabaigos –XX a. pradžios, bet statyti pagal seną tradiciją. Daugiausia jų yra lakoniškos ir būdingos Šiaurės vakarų regionui architektūros. Tokio užstatymo fone nemažą reikšmę turi klasicistinės architektūros Didžioji karčema ir katalikų bažnyčia.

Iki šių dienų Žeimelyje išliko iki XX a. vidurio buvusios tradicinės miestelių ir mažų miestų užstatymo bei želdinimo formos: koncentruotai ir taisyklingai užstatytas, menkai apželdintas centras bei nuosekli pastatų ir želdinių kaita nuo centro į laisvai ir įvairiai užstatytus pakraščius, kur dominuoja jau ne statiniai, bet želdiniai, glaudžiai siejantys miestelį su aplinka.
www.heritage.lt

Algimantas Miškinis. Žeimelis. Istorija ir architektūra. Žiemgalos krašto praeitis. 3. Kaunas, 2000 -148 p.


LTDBK50000-Vcopyright Valstybinė Geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998.
Žeimelio  apylinkių reljefas, hidrografija, keliai ir saugomų teritorijų rib
Lapo " Joniškis" rivers.e00, elev.e00, infra.e00, adm.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS - 61 formate.