ROMUALDUI GIRKUI  70 metų
         
           



NUOŠIRDŽIAI SVEIKINAME

Anykštėnas, bet 1957 metais baigė Plungės vidurinę mokyklą dėl galimai neigiamos Anykščių vidurinės mokyklos charakteristikos aukštajai mokyklai (sovietinės vėliavos paniekinimas).
Įstojo į Kauno Politechnikos instituto Statybos fakultetą kartu su dviem Plungės mokyklos absolventais (B. Lubiu – dabar Pramonininkų konfederacijos prezidentas ir Č. Šlyžiumi – sovietmečiu Vilniaus miesto kompartijos sekretorius). Bendramokslių keliai išsiskyrė dar pirmame kurse, nes B.Lubys po akademinių atostogų tapo Cheminės technologijos fakulteto studentu, o R.Girkus buvo įkalbėtas pereiti į naujai organizuojamą geodezijos specialybę Hidrotechnikos fakultete. Jis tapo po 10 metų pertraukos atkurtos Geodezijos katedros absolventu.
Po priešdiplominės praktikos Vakarų aerogeodezinėje įmonėje „Selchozaerosjomka“ Romualdo rašytoje ataskaitoje yra išvada: „dėl rusiškos tvarkos Vakarų aerogeodezinėje įmonėje dirbti nenorėčiau“. Deja, rimtų geodezinių organizacijų pasirinkimo Lietuvoje tuo metu nebuvo, tad ši įmonė (dabar UAB Aerogeodezijos institutas) tapo vienintele darboviete. Techninės kontrolės skyriaus darbų reikmėms Vakarų įmonėje Romualdas skyrė gerą dešimtmetį. Tuo metu jis priiminėjo ir aerofotonuotraukų medžiagą iš sovietinių civilinės aviacijos aeronuotraukos padalinių Minske, Kijeve, Leningrade.
Vakarų aerogeodezinę įmonę pertvarkius į Sąjunginį Žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Kauno filialą R.Girkus tapo Techninio skyriaus viršininku. Techninis skyrius priduodavo  komisijoms, sudarytoms Minsko ir Rygos Valstybinės Geodezinės ir kartografinės priežiūros inspekcijų, pagamintus M 1:10 000 fotoplanus, kurie turėdavo tikti topografinių žemėlapių sudarymo reikmėms. Su techninės dalies įvertinimu revizijose aplankyti  beveik visi sąjunginiai instituto filialai, tad susipažinta su naudojamomis naujovėmis ir gerai suvokti atliekami darbai. 1992 m. R.Girkus trejiems metams tapo Valstybinio aerogeodezijos instituto techniniu direktoriumi. Tuo metu buvo teikiama Šveicarijos konfederacijos parama Lietuvos kartografijai (šio projekto kuratorė URM buvo Dalia Grybauskaitė). Nežiūrint esminės technologinės pertvarkos iki galutinio projekto įdiegimo paraleliai buvo išleidžiama kartografinė produkcija sovietine technologija.
Valstybinį institutą pertvarkius į UAB, jo techniniu direktoriumi buvo pasirinktas Šveicarijos projektą kuravęs G.Rumšas, o R.Girkus dar dešimtmetį vadovavo techniniam skyriui. Tuo metu įgyvendinti dar du užsienio investicijų projektai žemėlapiams masteliu 1 :50 000 (Švedijos Satellitbild korporacijos žemės palydovų informacijos dangai Lietuvos bazinio žemėlapio sudarymui ir JAV karinės žinybos krašto kartografavimo agentūros Lietuvos kartografavimui pagal NATO standartus). R.Girkaus  asmeninės atsakomybės užduotimi išleisti pirmieji du bandomieji topografiniai žemėlapių lapai KAUNAS ir VILKIJA, kuriuos gerai įvertino amerikiečių kartografai ekspertai.
Panaikinus techninį skyrių ir įsteigus Komercijos centrą  R.Girkus tapo vyriausiuoju specialistu paveldui ir keletą semestrų dėstė kartografiją  Vilniaus Gedimino technikos universitete ir Lietuvos žemės ūkio universitete, parengė mokslinių ir mokslo populiarinimo publikacijų.

KELIOS AKIMIRKOS IŠ JUBILIATO VEIKLOS




 AGI Heraldikos eksponatai 


Renginys AGI Antano Ražinsko atminimui


AGI geodezinių instrumentų ekspozicija




AGI geodezinių instrumentų ekspozicija




Renginys AGI Antano Ražinsko atminimui
 

Komandiruotės laisvalaikiu pasižvalgymai po apylinkes

Elgava



Grafo Tiškevičiaus maršrutu Nerimi po 100 metų.




AGI su viešniomis iš Juodupės seniūnijos  renginio metu Jonui Deksniui paminėti


Pas prof. V.Vainauską su bendramoksliais




  Vienam iš autoritetingiausių Lietuvos geodezijos, aerofotogeodezijos ir kartografijos specialistų, publicistui, aktyviam visuomenininkui inžinieriui Romualdui Girkui šiemet jubiliejiniai metai - jis atšventė gražų 70-mečio jubiliejų. Ta proga Aerogeodezijos institute, su kuriuo susieta visa R.Girkaus darbinė veikla, įvyko šventinis vakaras, kurio metu apie Jubiliato nuveiktus prasmingus darbus priminė instituto generalinis direktorius Vilius Žilevičius bei technikos ir plėtros direktorius Gintaras Rumšas. Jubiliatą pasveikinti atvyko atstovai iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kadastrų ir geodezijos departamento, Lietuvos kartografų draugijos, Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Geodezijos katedros, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos ir kadastro katedros, Kauno apskrities viešosios bibliotekos Kaunistikos grupės, Tėvynės pažinimo draugijos Kauno skyriaus, o taip pat dabartiniai ir buvę bendradarbiai bei kiti kolegos ir draugai. Į renginį atvykti negalėjo, bet gražius sveikinimo žodžius perdavė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Rytų Europos ir Vidurinės Azijos departamento direktoriaus pavaduotojas Zenonas Kumetaitis.
        
ŠVENTĖS AKIMIRKOS                                             


ROMUALDO GIRKAUS  STRAIPSNIŲ SĄRAŠAS

Žurnalas „Geodezija ir kartografija“

       1.XXIV t. 1998 Nr.1,Žemėlapius populiarinanti knyga-1psl.

       2.XXIV t. 1998 Nr.3, Žemėlapis trims Pabaltijo valstybėms-2psl.

3.XXIV t.1998 Nr.4,Aeronavigaciniai žemėlapiai Lietuvos teritorijai-2psl.

4.XXV t.1999 Nr.4, Žemėlapis Lietuvos nepriklausomybei įteisinti-3psl.

5.XXVI t. 2000 Nr.1,Senosios kartografijos šaltiniai.1999-jų ekspozicijos-3psl.

6.XXVI t. 2000 Nr.4, Naujas Kartografijos ir geodezijos lietuviškų terminų žodynas-2psl.

7.XXVII t.2001 Nr.1, Laiškai iš artimos praeities-2psl.*

       8.XXVII t. 2001 Nr.2, Palaimintosios (Kanarų )salos ir Ferro meridianas.- 2,5 psl.

       9.XXVII t.2001 Nr.4, Keletas pastebėjimų dėl Lietuvos respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo-1psl.
10.XXVIII t.2002 Nr.1,Lietuvos Užnemunės(Suvalkijos) kartografavimas-4psl.*

        11.XXVIII t.2002 Nr.2, Lietuvos inkunabulų žemėlapiai-2psl.

        12.XXVIII t.2002 Nr.2, Svetur gimęs,svetur augęs,be galo Lietuvą mylėjęs...(Prof. Stepono Kolupailos110 metų sukakčiai)-2psl.*

        13.XXIX t.2003 t. Nr.1, Vietovardžių žodynas kartografo akimis-2psl.

        14.XXIX t. 2003 Nr.3, Dvivardžių ežerų kartografavimo problemos-6psl.*

        15.XXX t. 2004 Nr.2, Pieštiniai žemėlapiai ir žemėlapiai su piešiniais-9psl.*

        16.XXX t. 2004Nr.2, Geodezijos ir kartografijos techninio reglamento“Geografinių pavadinimų vartosena žemėlapiuose“recenzija-1psl.

         17.XXX t. 2004 Nr.3, Lietuvos ežerų pavadinimų  pokyčiai skirtingo laikmečio kartografinėje medžiagoje-5psl.*

         18.XXX t.2004 Nr.4, Šiuolaikinės Lietuvos kartografijos problemos dėl oikonimų ir hidronimų neatitikimų norminamuosiuose ir oficialiuose dokumentuose-4psl.*

          19.XXXI t.2005 Nr 4, Lietuvos reljefas kartografiniuose dokumentuose-7psl.*

t.2006 Nr.1, Senosios kartografijos parodos-3psl.

          20.XXXIII t.,2007 Nr.2,Lietuvos ežerų vietos ir vardų neatitikimai kadastro dokumentuose-4psl.*

          21.34(3).2008, Neskelbti tarpukario Lietuvos topografiniai žemėlapiai-6psl.*

          22.35(2).2009, Įspūdinga A.Gliožaičio monografija“Lietuvos administracinis suskirstymas žemėlapiuose“-1psl.

          23.35(2).2009, Pirmųjų kartografinių kūrinių leidinys lietuviškai-1psl.

          24.35(3).2009, Pirmasis lietuviškas Suvalkijos žemėlapis-6psl.*

Žurnalas „Vandens ūkio inžinerija“

      1. 2002 19(41),Vandens tėkmių ir telkinių vandenvardžių lokalizacija topografiniuose žemėlapiuose-5psl.*

       2.2004 25(45),Lietuvos ežerų vardai dabarties mokslo darbuose-6psl.*

Žurnalas „Žiemgala“

       1.2002/2, Žiemgala senuosiuose Europos žemėlapiuose-4psl.

       2.2004/1, Pirmieji lietuviški etniniai žemėlapiai.-3psl.
 Citata: Alma Braziūnienė. Šiaurės Lietuva seniausiuose žemėlapiuose. Lietuvos kartografijos paveldo tyrinėjimo problemos.

LDK, Livonijos ir Moskovijos žemėlapis. 1589. Žiemgala, 2003/2
" Taigi Šiaurės Lietuvos oikonimų senuosiuose žemėlapiuose fiksavimo darbą, pradėtą R. Girkaus, būtų galima tęsti toliau, taip padedant pagrindus rimtesniems jų tyrinėjimams".

Karo archyvas-karo akademijos tęstinis leidinys

       1.XXIV,2009,Tarpukario Lietuvos karinių poligonų topografiniai žemėlapiai.-14 psl.*

Žurnalas Žemėtvarka ir melioracija

       1.1999-3, Aerogeodezijos instituto ištakos(1949-1980)-8psl.*

        2.1999-3,Vydūno fondo leidinys-1psl.

        2.1999-4, Kartografija prof. K.Varnelio kolekcijoje-1psl.

        3.2000-2, Aerogeodezijos instituto ištakos(1981-1990)-4psl.*

        4.2000-3, Geodezijos ir kartografijos muziejus Upninkuose-1psl.

        5.2001-1, Lietuvos vandens telkinių hidronimai topografiniuose žemėlapiuose-2psl.
 

Žurnalas Žemėtvarka ir hidrotechnika

      6.2002-2, Lietuvos vietovardžių kartografavimas-5psl.*

      7.2004-2, Praeities ežerai topografiniuose žemėlapiuose-3psl.*

      8.2004-3, Kurtuvėnų ir Pakapės parapijų hidronimų kaita-4psl.*

      9.2007-1, Aerogeodezijos instituto pamatų klojiniai tarpukario Lietuvoje-6 psl.*

10.2007-2, Lietuvos topografinio kartografavimo masteliu 1:50 000 dešimtmetis-3psl.*

Žurnalas Matavimų inžinerija ir GIS(Kauno kolegija,straipsnių rinkinys)

     1.2006,Mastaičiai, Aerofotografija tarpukario Lietuvos reikmėms-5psl

DVD :

1.Tarptautinės konferencijos

      a)Environmental engineering,6th International Conference,2005,IBSN 9986-05-858-9*

      b)Cartography and socio-cultural research,LKD,2006,IBSN 9955-9677-9-9*

2.Kartografinė leidyba
a)Topografiniai žemėlapiai Lietuvos teritorijai,2007,IBSN 978-9956-726-55-5*

      b)Tarpukario Lietuvos topografiniai žemėlapiai.2009,IBSN 976-9955-9673-16*

*su bendraautoriais.
Jau daug metų Jubiliatas nesiskiria su fotoaparatu, todėl jo archyve yra sukaupta daug vertingų ir retų fotografijų. Jis dažnas Lietuvos archyvų, bibliotekų ir muziejų lankytojas, kur renka informaciją savo publikacijoms. R.Girkaus pastangomis Aerogeodezijos institute yra įsteigta ir prižiūrima geodezijos, fotogrametrijos ir kartografijos ekspozicija, kurioje svarbią vietą užima žymaus tarpukario Lietuvos geodezininko prof. Jono Deksnio archyvo dalis bei doc. Antano Ražinsko sukaupta medžiaga.
R.Girkus yra parengęs daug mokslinių ir mokslo populiarinimo publikacijų kartografine tematika, išspausdintų žurnaluose „Geodezija ir kartografija" (24 straipsniai), „Vandens ūkio inžinerija" (2 straipsniai), „Žiemgala" (2 straipsniai), ,,Žemėtvarka ir melioracija/Žemėtvarka ir hidrotechnika ‘‘ (10 straipsnių). Pavieniai straipsniai taip pat spausdinti leidiniuose: ,,Kauno istorijos metraštis‘‘, ,,Karo archyvas‘‘ (Karo akademijos tęstinis leidinys), ,,Matavimų inžinerija ir GIS‘‘ (Kauno kolegijos straipsnių rinkinys). Šie straipsniai yra pripažinti vertingais Lietuvos istorijai ir įtraukti į Lietuvos istorijos instituto tęstinį leidinį ,,Lietuvos istorijos bibliografija‘‘ (už 1998, 1999, 2000 metus).
R.Girkus yra Lietuvos Nacionalinio muziejaus leidinio ,,Lietuva žemėlapiuose‘‘, išleisto 2002 metais, leidybinės grupės talkininkas, taip pat Lietuvos Užsienio Reikalų ministerijos reprezentacinio leidinio ,,Lietuvos sienos. Tūkstantmečio istorija‘‘, išleisto 2010 metais leidykloje „Baltos lankos", iliustracijų pateikėjas ir konsultantas. Būtina akcentuoti, kad R.Girkaus atrinkti žemėlapiai sudaro didžiąją minėto leidinio apimties dalį.




Su profesijos ir pomėgių kolegomis R.Girkus jau yra išleidęs tris skaitmeninius diskus kartografine tematika: ,,Topografiniai žemėlapiai Lietuvos teritorijai‘‘ (2007m.), ,,Tarpukario Lietuvos topografiniai žemėlapiai‘‘ (2009m.) ir ,,XX a. pirmos pusės Lietuvos žemėlapiai‘‘ (2010m.), o artimiausiu metu planuoja išleisti skaitmeninį diską ,,Kauno miesto topografija‘‘.







 


      

                  


      


             Citatos:
Žiemgala, 2003/2
Alma Braziūnienė
Šiaurės Lietuva seniausiuose žemėlapiuose.
Lietuvos kartografijos paveldo tyrinėjimo problemos
LDK, Livonijos ir Moskovijos žemėlapis. 1589.
" Taigi Šiaurės Lietuvos oikonimų senuosiuose žemėlapiuose fiksavimo darbą, pradėtą R. Girkaus, būtų galima tęsti toliau, taip padedant pagrindus rimtesniems jų tyrinėjimams".