KALVARIJA
mst.

į Marijampolę
kalvarija
į Alytų

Lietuvos geografinis žemėlapis
  Nacionalinė žemės tarnyba prie  Žemės ūkio ministerijos, 2001
marijampoleKalvarijos apylinkių reljefas ir hidrografija.
LTDBK50000-V  Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998 m. Lapo "Marijampolė"  elev.e00, rivers.e00ir km5.e00 sluoksniai
GRASS-57 formate. (pilki plotai- klaidos, atsiradę konvertuojant ).

marijampole
Kalvarijos apylinkės. Saugomų teritorijų ribos.
Lapo "Marijampolė"  adm.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS-57 formate.


marijampole
Kalvarijos apylinkių reljefas ir hidrografija.
Lapo "Marijampolė"  elev.e00, rivers.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS-53 formate.
marjampole
Kalvarijos apylinkių keliai.
Lapo "Marijampolė" infra.e00, adm.e00 ir km5.e00 sluoksniai  GRASS-53 formate.




Dabartinio miestelio vietoje buvęs Triobių kaimas minimas nuo 1660m. 1700m. jau minimas Triobių-Kalvarijos miestelis. 1715m. Kalvarija gavo savivaldos teisę.

Kalvarija, būdama prie Peterburgo-Varšuvos kelio XIXa. sparčiai augo. XXa.pr. miestelyje  veikė 9 pramonės įmonės.

 Lietuviškos spaudos draudimo metais Kalvarija tapo jos platinimo centru istorijai palikusiu krašto knygnešių karaliumi vadinto Juozo Kanclerio, “knygnešių motulės” Agotos Zigmantaitės ir kitų lietuvybės puoselėtojų vardus.

Pirmojo pasaulinio karo metu Kalvarija sudeginta ir sugriauta. Sudegė 2/3 miesto. Tarpukariu miestelis vėl sugebėjo atsigauti. Pagyvėjo prekyba, amatai, vėl pradėjo veikti karšyklos, aliejaus spaudykla, garo ir vandens malūnai, mechaninės ir ūkio mašinų dirbtuvės.

Antrojo pasaulinio karo metais jau pirmą vokiečių puolimo dieną užimtas miestas vėl buvo siaubingai nuniokotas.

 Kalvarijos miestelio istorinė dalis, kaip turinti urbanistinę, architektūrinę, istorinę vertę,
įrašyta į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą , urbanizuotų vietovių sąrašą. Miestas radialinio plano, susidariusio XVIIIa. ketvirtajame –penktajame dašimtmetyje (išsivystė iš linijinio). Centre yra išplatintos gatvės pavidalo sudėtingos formos (5 pagrindinių gatvių sankryžoje) aikštė. Dabartinė Švč. Mergelės Marijos bažnyčia pastatyta 1840m. Tai romantizmo laikotarpio statinys architekto sumanymu apjungęs baroko ir klasicizmo bruožus. Tebestovinti evangelikų liuteronų bažnyčia primena neilgą laikotarpį (1795-1807) kai  Kalvarija su kairiakrante Nemuno dalimi priklausė Prūsijai ir čionai atskėlė šios tikybos žmonių. Istorinėje miesto dalyje vyrauja XIXa. –XXa. I pusės 1-3 aukštų mediniai ir
mūriniai pastatai. Iki šių dienų yra išlikę    ir saugomi visi 3 buvę  II kategorijos arklių  pašto stoties Kalvarijoje pastatai. Jie įrašyti į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, statinių kompleksų sąrašą.

Pagrindinę istorinio miestelio vertę sudaro ir yra saugomi gatvių tinklas, aikštės planas ir jos tūrinė erdvinė kompozicija , užstatymo pobūdis , miestelio panorama iš pietryčių pusės.

www.heritage.lt
baznycia
Švč. M.Marijos Vardo bažnyčia pastatyta 1840 m.








  Jono Deksnio rankraštis "Apgyventų vietų pavadinimų kitimas 13-20 amžiuje"
Šaltiniai


Pavadinimas (29)
Anksčiau buvo rašoma metais:
kr- kronikoje, metraštyje; i- inventoriuje,
akte; ž- žemėlapyje; v- vardyne, žinyne;
pr- privilegijoje

Pavadinimas
Šaltinio nuoroda
45. Kalvarija
...
Kaušpilė
(20)

1640 i
Kalwarija


1806 ž
Kalwarja
(R )

1808 ž
Kalwary
(3 )

1843 ž
Kalvarija
(4 )

1900 ž
Kalourija
(5 )

1911 ž, 1917 ž, 1920 ž
Kalvarija
(6, 7, 8)

...
Užnemunės Kalvarija
(23 )