KOLAINIAI
k. Kelmės r.

uzventis
Kolainių apylinkių hidrografija ir reljefas.
LTDBK50000-V copyright Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998.
Dalies lapo "Užventis" rivers.e00, elev.e00 ir adm.e00    sluoksniai GRASS-53 formate.
                       į Užventį
kolainiai
į automagistralę Klaipėda-Kaunas

Lietuvos geografinis žemėlapis
    Nacionalinė žemės tarnyba prie  Žemės ūkio ministerijos, 2001
uzventis
Kolainių apylinkių saugomų teritorijų ribos.
Dalies lapo "Užventis" elev.e00, adm.e00 ir km5.e00 sluoksniai  GRASS-57 formate.


Švč. Mergelės Marijos, Karmelio Kalno Karalienės bažnyčia atstatyta 1997 m.





  Jono Deksnio rankraštis  "Apgyventų vietų pavadinimų kitimas 13-20 amžiuje"
Šaltiniai    

Pavadinimas (29)
Anksčiau buvo rašoma metais: kr -kronikoje,
metraštyje; i- inventoriuje, akte; ž -žemėlapyje;
v -vardyne, žinyne; pr -privilegijoje
Pavadinimas
Šaltinio
nuoroda
55. Kolainiai
1600 i
Chwalojni
(Inv)

1740 i
Chwalojnie
(45)

1964-1914
Sloboda Blagovesčenskaja
(RA)

1887 ž
Sl. Blagoveščenskaja
(Chvalojnie)
(Kauno gub. ž.)

1923 v
Kolainiai ( Blagoveščensk)
(26)

1939 ž
Kolainiai
(LŽ) 1303

" XV a. pr. Kolainius valdė P. Sirevičius, iš kurio 1512 m. juos pirko Petras Adamkavičius. Ši giminė Kolainiuose
tvarkėsi apie 200 metų. 1740 m. Adamkavičiai pastatė pirmąją bažnyčią. O dar po 10 metų vaikų neturėjęs  JonasAdamkavičius užrašė dvarą vienuoliams karmelitams, kurie 1806 m. įkūrė
gimnaziją. Joje gimnazistai mokėsi vokiečių , prancūzų kalbų, fechtavimo, muzikos. 1835 m. gimnaziją caro valdžia uždarė, nes jos auklėtiniai dalyvavo 1831 m. sukilime prieš Rusijos carą.
Po 1863 m. sukilimo uždarytas ir vienuolynas. Į jį atkelti kolonistai stačiatikiai iš Sibiro -Blagoveščensko. Kurį laiką ir bažnytkaimį bandyta vadinti Blagoveščensku. Stačiatikiai katalikų bažnyčią perstatė į cerkvę, naudojosi buv. vienuolyno pastatais." A. Semaška. Pasižvalgymai po Lietuvą, 2004, 189 p.