kraziai

KRAŽIAI
mstl. Kelmės r.

	Lietuvos geografinis žemėlapis Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2001 Rusijos topografinis žemėlapis M 1:42000 išleistas 1894 m.	LTDBK50000-V Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998. Kražių apylinkių keliai ir žemėnaudos. Lapo "Kražiai" infra.e00, landu.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS-61 formate.
	Kaltinėnai. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta 1993 m.	Kražiai. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia pastatyta 1763 m. Švč. Mergelės Marijos statula. R.G. Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas.1999, 397p.

Lietuvos geografinis žemėlapis
copyright

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2001

Vaiguva. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta
1877 m.

Pašilė. Šv. Jurgio bažnyčia pastatyta 1883 m.
Lurdas šventoriuje.
R.G. Skrinskas. Piligrimo vadovas po
stebuklingas Marijos vietas.1999, 427 p.

Karklėnai. Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia pastatyta 1871 m.

Jono Deksnio rankraštis "Apgyventų vietų pavadinimų kitimas 13-20 amžiuje" 1985 m.
Šaltiniai

Pavadinimas (29)	Anksčiau buvo rašoma metais: kr -kronikoje, metraštyje; i -inventoriuje, akte; ž -žemėlapyje; v -vardyne, žinyne; pr -privilegijoje	Pavadinimas	Šaltinio nuoroda
56. Kražiai	1385 kr	Girstawtindorf	(SRP) w 6, 7, 8, 9
	1385 kr	Crasien	(SRP) w 8, 9
	1385, 1393 kr	Crasyen	(SRP) w 9, 15, 51
	1394 kr	Graschyn (burgwall)	(SRP) w 28
	1395 kr	Grasien	(SRP) w 17
	1613 ž, 1655 ž	Kroze Comitatus	(1) (J.Janssonijaus ž)
	1806 ž, 1843 ž	Krože	(R) (4)
	1843 ž	Kroži	(RT ž)
	1900 ž, 1911 ž, 1917 ž 1920 ž 1923 v	Kražiai	(5, 6, 7, 8, 26)

Kražiai pirmą kartą minimi 1253 m metais, kai Mindaugas dovanojo Ordinui dalį Žemaitijos su Kražiais. Į miestą išsivystė iš kunigaikščio pilies sodybos ir pirmiausia turėjo gynybinių funkcijų.

Reguliarūs dabartinio miestelio centrinės dalies plano bruožai pradėjo formuotis XVI a. antroje pusėje, vykdant valarų reformą. Nuo XIV a. iki XVI a. pabaigos miestelio planas keitėsi du kartus–pirmiausia iš linijinio (ar padriko) į radialinį, vėliau iš radialinio į stačiakampį. Toliau tokiu būdu miestelio planinė struktūra tampa mišri: rytinėje dalyje–laisva radialinė, o vakarinėje–stačiakampė.

XVII a. pabaigoje prasidėjo ūkinis ekonominis smukimas, o XVIII a. pradžioje, užtrukus karams, kilo badas, maro epidemijos, gaisrai. Miestelis buvo ūkinės stagnacijos būklėje.

Nuo XVIII a. vidurio Kražiai pamažu atgijo. Jie tapo Žemaitijos kultūros ir švietimo centru: čia veikė 3 vienuolynai, 4 bažnyčios, Jėzuitų kolegija, parapinė mokykla, žydų maldos namai. Vienuolynų pastatų kompleksai, parapinė bažnyčia sudarė vertikalias dominantes Kražantės slėnyje pasiskleidusiam miestelyje. Toks vaizdas labiau priminė miestą, bet ne miestelį.

XIX a. pirmaisiais dešimtmečiais Kražiuose gyveno 262 ne žemės ūkyje dirbantys žmonės. Tačiau 1817 m. jėzuitų kolegija buvo pertvarkyta į valstybinę šešių klasių gimnaziją. Pastatai buvo neprižiūrimi, ardomi. Sunykus bažnyčiai, miestelis prarado ašinę kompoziciją, pakito panorama. Priešais Benediktinų bažnyčią susiformavo antroji prekybinė turgaus aikštė. Taigi XIX a. pirmoje pusėje miestelis išaugo iš senojo stačiakampio plano rėmų ir ėmė vystytis laisviau.

Kražius visai sunaikino 1845 metų gaisras. XIX a. viduryje jis buvo eilinis Žemaitijos valsčiaus centras, praradęs miesto statusą. Po gaisro buvo atstatomi jau menkesni miestelėnų namai. Nugriovus beveik visus apleisto jėzuitų vienuolyno korpusus ir bažnyčios likučius, iki tol buvusiame savitame, sudėtingos tūrinės ir erdvinės kompozicijos miestelyje liko tik dvi dominatės: benediktinų vienuolynas su bažnyčia–pietiniame pakraštyje ir parapinė bažnyčia–šiaurės rytų pakraštyje.

www.heritage.lt

Seniausia rajono gyvenvietė - Kražiai, kurie istoriniuose šaltiniuose minimi nuo 1253m. Čia 1417m. buvo pastatyta pirmoji bažnyčia. Nuo 1566m. iki 16a. pabaigos Kražiuose rinkdavosi Žemaitijos bajorų seimeliai. 17-18a. Kražiai buvo ryškus Žemaitijos švietimo ir religinio gyvenimo centras. 1607m. įsteigtas jėzuitų, 1639m. - benediktinų, 1758 - marjaviečių vienuolynai. 1570 - 1744m. Kražiuose veikė kunigų seminarija, 1614 - 1844m. kolegija, kuri vėliau buvo pavadinta aukštesniąja mokykla, dar vėliau - gimnazija.

Kražių miestelio istorijoje gausu ir dramatiškų įvykių. Carinė valdžia 1893m. uždarė benediktinių moterų vienuolyną, o pastatą ir mūrinę bažnyčią norėjo nugriauti. Tikintieji prašė paversti vienuolyno bažnyčią parapijine, kreipėsi su prašymais į carą, kitų šalių valdovus, vyskupus, popiežių. Gyventojai keletą kartų neleido uždaryti bažnyčios, saugojo ją. 1893m. Lapkričio 22d. caro žandarai ir kazokai smurtu susidorojo su taikiais gyventojais. Buvo nužudyti 9 žmonės, sužeista daugiau kaip 50 gyventojų, tardyta ir nuteista nemažai taikių gyventojų. Šis istorinis įvykis, žinomas Kražių skerdynių vardu, rado atgarsį pasaulyje, sukeldamas didelį pasipiktinimą caro valdžios vykdoma nacionaline politika. Lietuvoje minėti įvykiai daugeliui kartų tapo katalikybės ir lietuvybės gynimo simboliu. Šiuo metu garsią miestelio istoriją mena Kražių kolegijos pastatas, Vytauto parapinės bažnyčios varpinė, Šv. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia bei pats miestelio centras, kuris yra vertinamas kaip urbanistikos paminklas.