KUDIRKOS NAUMIESTIS
mst. Šakių r.


            į Šakius
kudirkos_naumiestis
į Kybartus  į Vilkaviškį

Lietuvos geografinis žemėlapis
    Nacionalinė žemės tarnyba
prie  Žemės ūkio ministerijos, 2001




Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia tinkuoto mūro, pastatyta 1783 m.


Kudirkos Naumiesčio apylinkių reljefas ir hidrografija.
LTDBK50000-Vcopyright Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998.
 Lapo "Šėta"  elev.e00 , rivers.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS-57.
Pilki plotai yra rivers.e00 sluoksnio konvertavimo klaidos.
vilkaviskis.

vilkaviskis
  Kudirkos Naumiesčio apylinkių reljefas ir hidrografija.
  Lapo "Šėta"  elev.e00 , rivers.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS-53.





Kudirkos Naumiesčio baroko stiliaus Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, 1783 m.

Paminklas Vincui Kudirkai  miesto aikštėje, 1934 m. Aut. V.Grybas.

Dr. Vinco Kudirkos muziejus, Lietuvos nacionalinio muziejaus skyrius.

V.Kudirkos tiltas per Šešupę.

LDK Vytauto paminklas prie Širvintos tilto.

Baletmeisterio J.Lingio tėviškės vieta Gyliškių kaime.

Kudirkos Naumiesčio kapinės: dr.V.Kudirkos, rašytojos P.Orintaitės ir kitų krašto šviesuolių kapai.

P.Sederevičiaus skulptūros (primityvioji kūryba)



Dabartinis miestas išaugo iš Duliebaičių kaimo, apibūdinto 1561 10 12 Jurbarko valsčiaus ir Nova Volios (Virbalio) inventoriuje. Jurbarko ir Nova Volios (Virbalio) ekonomijos 1639 08 23 mokesčių suvestinėje parašyta, kad teritorijoje terp Šešupės ir Širvintos, t, y, Duliebaičių kaime, naujai įkurtas Vladislovu pavadintas miestas 1643 m. jam suteiktos magdeburginės savivaldos teisės.

Kudirkos Naumiestis – reikšmingas kultūros židinys. Čia gimė, gyveno, mokėsi vietos mokykloje  ar joje mokytojavo  ne vienas žymus švietėjas, rašytojas. Spaudos draudimo metais Kudirkos Naumiestis tapo kone visos Užnemunės lietuviškos spaudos gabenimo ir platinimo centru. Naumiestyje gyveno “Varpo “ ir “Ūkininko” redaktoriai V.Kudirka, K.Grinius, J.Bagdonas, kurie davė nacionaliniam lietuvių judėjimui idėjinę kryptį.

Urbanistinę vertę turintis miestelio istorinis centras   įrašytas į LR nekilniojamųjų kultūros vertybių registrą, Urbanizuotų vietovių sąrašą. Miesto planas yra stačiakampis.Tūrinė erdvinė kopozicija susiformavo iki XIXa. pradžios. Plano karkasą sudaro 3 pagrindinės gatvės, jos su šalutinėmis formuoja įvairaus dydžio keturkampius taisyklingus kvartalus. Miesto centre yra kvadratinė aikštė su 1934m. pastatytu V.Kudirkos paminklu. Šio paminklo atidengimo proga Naumiestis pavadintas Kudirkos Naumiesčiu. Paminklo autorius–skulptorius V.Grybas.  Paminklą juosia   apskritimo formos gazonas su vazomis; aplink įrengtas apie ½ ha ploto skveras; jis buvo aptvertas tvorele, aplink pasodinti medeliai. Centrinėje dalyje vyrauja XXa. I pusės ir sovietmečio (daugiausia pagal tipinius projektus statyti) 1-2 a.mediniai ir mūriniai pastatai. Per kvartalą nuo aikštės stovi  architektūrinę vertę turinti dvibokštė mūrinė buv. karmelitų vienuolyno, dabar parapinė bažnyčia, statyta 1783-1807m; bokštai pastatyti 1869m. Iš XIXa.-XXa.pr.statinių liko keletas mūrinių pastatų prie aikštės, Tilto gatvėje, V.Kudirkos gatvėje. Kranto ir P.Mašioto gatvėse. Buvusi evangelikų liuteronų bažnyčia (Dariaus ir Girėno g.) pokariu perstatyta į kultūros namus, dabar –kino teatras. Tam tikro savitumo miestui dar teikia ir liaudies skulptoriaus Prano Sederavičiaus pokariu įrengtoji sodyba, kurioje jis statė savo paties daromas iš betono skulptūras ( daugiausia arklius).
www.heritage.lt




Jono Deksnio rankraštis "Apgyventų vietų pavadinimų  kitimas 13-20 amžiuje"
Šaltiniai

Pavadinimas (29)
Anksčiau buvo rašoma metais: kr -kronikoje,
metraštyje; i -inventoriuje, akte; ž -žemėlapyje
v -vardyne, žinyne; pr -privilegijoje
Pavadinimas
Šaltinio
nuoroda
76. Kudirkos Naumiestis
1561 i
Duliebaiczie
(Jurbarko inv)

16 a.
Miestas, Naumiestis) (44)

1643 pr
Wladyslawow
(10) (23)

1808 ž
Neustadt
(3)

1806-19
Nowe Miasto
(Lenk. Kun. adm.)

1820-1914
Vladislavov
(RA)

1900 ž, 1911 ž, 1917 ž, 1920 ž
Naumiestis
(5, 6, 7, 8)

nuo 1934
Kudirkos Naumiestis
(L)