MARIJAMPOLĖ
mst.





į Vilkaviškį


  
    į Kauną
marijampole
           į Kalvariją







į Prienus





Lietuvos geografinis žemėlapis
    Nacionalinė žemės tarnyba
prie Žemės ūkio ministerijos, 2001





marijampole
Šv. arkangelo Mykolo mažoji bazilika pastatyta 1824 m.




Miestas išaugo iš Pašešupio kaimo, kuris istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėtas 1667m. XVIII a. pradžioje Pašešupio kaimas minimas, kaip bažnytkaimis, kuriame buvo pastatyta medinė koplyčia. Kvietiškio laukuose 1717 m. pastatyta Prienų seniūno M.Butlerio ir jo žmonos P.Sčiukaitės- Butlerienės dvaro sodyba. Greitai grafas M.Butleris Pašešupio kaimą pertvarko į prekybinį Starapolės miestelį. 

1758 m. grafienė P.Ščiukaitė-Butlerienė pasirašė oficialų vienuolyno fundacijos aktą; netrukus buvo pastatytas vienuolynas.. Fundacijos akte anksčiau buvęs Pašešupio kaimas, vėliau Starapolė, vadinama Marijampolės vardu. 

1792 02 23 Lenkijos karalius Lietuvos Didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė Marijampolės Magdeburgo savivaldos teisių privilegiją. Marijampolė realiai tapo miestu bei svarbiu prekybiniu Užnemunės centru.

1820-1829 m. per miestą nutiestas Peterburgo-Varšuvos plentas ir jo atšaka į Vilkaviškį.

XIX a. pabaigoje Marijampolė tampa Tautinio judėjimo ir Užnemunės švietimo centru.

Atgimimą žadino P.Arminas-Trupinėlis, P.Kriaučiūnas, J.Basanavičius, V.Kudirka, K.Grinius, J.Matulaitis-Matulevičius ir daug kitų žymių žmonių. Knygnešiai platino draudžiamą spaudą, veikė švietėjiškos „Sietyno", „Artojų", „ Šviesos" ir kitos draugijos, leisti lietuviški laikraščiai „Aušrinė", „Pavasario balsai', „Žemė ir laisvė" ir žuralai. Išlikęs ir 1997m. restauruotas medinis namas  (Bažnyčios g.23), kuriame gyveno prezidentas K.Grinius. Po restauracijos jame įsikūrė Vilkaviškio vyskupijos istorijos muziejus ir prezidento K.Griniaus muziejus.I Pasaulinio karo metais Marijampolė smarkiai nukentėjo.

Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu  miestas  greitai išaugo. Buvo pastatyti savitos architektūros pastatai: Marijonų gimnazija ir Mokytojų seminarijos rūmai, apskrities ligoninė, parapijos salė, kelios pradžios mokyklos, moderni geležinkelio stotis, turinti ir architektūrinę v ertę. Tai bene pati gražiausia geležinkelio stotis visoje Lietuvoje. Jos projekto autorius –inžinierius E.Frykas. 1994-1997m. stotis restauruota.  Mieste veikė Rygiškių Jono, Marijonų ir Žydų gimnazijos, mokytojų seminarija, Realinė mokykla, „Dirvos" bendrovė, leidusi knygas Marijonų spaustuvė, bei Marijonų biblioteka turėjusi virš 60000 knygų tomų.

Rygiškių Jono gimnazija (Kauno g.5) turi bene didžiausią istorinę vertę. Gimnazijos pastatas statytas 1870m. pagal V.Rybarskio projektą.  Gimnazijoje mokėsi kalbininkas J.Jablonskis, dr.J.Basanavičius, V.Kudirka, rašytojas K.Boruta, V.Mykolaitis-Putinas, S.Nėris., Pr.Mašiotas, V.Pietaris, istorikas St.Matulaitis ir kt.

II Pasaulinio karo metais miestas buvo smarkiai sugriautas.. Sovietų primestas Kapsuko vardas Marijampolei neprigijo. Nors pergyveno baisias kaimynų okupacijas, miestas puoselėja savitumą, saugantį išlikusį kultūros paveldą, ir katalikiškas tradicijas. Pradėti tvarkyti istorinę ir architektūrinę vertę turintys pastatai. 1995-1997m. restauruotas vienas seniausių Marijamolėje išlikusių originalios architektūros  medinių pastatų, kuris svarbus ir urbanistiniu aspektu ( Vytauto g.25). Taip pat restauruota ir naujam gyvenimui prikelta: Sinagoga (P.Butlerienės g.5 ), statyta 1870m. , Marijonų kongregacijos Lietuvos Šv.Jurgio provincijos vienuolynas, senųjų miesto kapinių tvora, architektūrinę vertę turintis Kraštotyros muziejaus pastatas (Vytauto g. 29 ). Šiuo metu restauruojamas pastatas Vytauto g.31, senosiose kapinėse esanti pravoslavų cerkvė.
www.heritage.lt




marijampole
  Marijampolės apylinkių reljefas ir hidrografija.
LTDBK50000-V  Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998 m. Lapo "Marijampolė"  elev.e00, rivers.e00ir km5.e00 sluoksniai
GRASS-57 formate. (pilki plotai- klaidos, atsiradę konvertuojant).

marijampole
  Marijampolės apylinkės. Saugomų teritorijų ribos.
Lapo "Marijampolė"  adm.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS-57 formate.
Marijampolės apylinkių reljefas ir hidrografija.
Lapo "Marijampolė"  elev.e00, rivers.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS-53 formate.
marijampole
marijampole
Marijampolės apylinkių keliai ir saugomų teritorijų ribos.
Lapo "Marijampolė" infra.e00 sluoksnis  GRASS-53 formate.


 Jono Deksnio rankraštis "Apgyventų vietų pavadinimų kitimas  13-20 amžiuje"
Šaltiniai

Pavadinimas (29)
Anksčiau buvo rašoma metais: kr -kronikoje,
metraštyje; i -inventoriuje, akte; ž -žemėlapyje;
v -vardyne, žinyne; pr -privilegijoje
Pavadinimas
Šaltinio
nuoroda
49. Marijampolė
1667-1731 i
Pašešupys
(44)

1736 i
Starepol, Starepole civitas
(44)

1758
Starepole+Mariampol


1772 ž
Staropole
(2)

1792 ž
Mariampol
(oficialus,kai prijungė Staropol)

1808 ž
Marianpol
(3)

1843 ž
Mariampol (Staroe Pole)
(4)

1900 ž
Senapylis (Mariampol)
(5)

1908
Senapilė
(25)

1911 ž, 1920 ž
Mariampolė
(6, 8)

1917 ž
Mariampilis
(7)

1955
Kapsukas

n