MERKINĖ
mstl. Varėnos r.



              Į Alytų
merkine
į Leipalingį          į Druskininkus
IIIIIIIIIIIII


į Vilnių


Lietuvos geografinis žemėlapis
  copyright Nacionalinė žemės tarnyba
prie  Žemės ūkio ministerijos, 2001




merkine
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia pastatyta 1648 m.


Apie Merkinės istoriją
kraštotyros
muziejus

apie rajoną
istorija
legendos



LEGENDOS

Seniau Merkinė buvo labai didelis miestas, kaip dabar Vilnius. Joje buvo net trisdešimt trys bažnyčios, gyveno karaliai ir turėjo ten puikių rūmų pasistatę. Tie rūmai stovėjo ant kalno, kurį dabar vadina piliakalniu. Jis šitaip atsirado. Ėjo seniau kažkokis karalius su didele kariuomene ir apsistojo klony tarp Merkio ir Nemuno. Nakčia prisisapnavo tam karaliui, kad čia bus didelis miestas ir tam mieste reikia jam gyventi, jei nori būti galingas ir turėti ilgą amžių.

Nubudęs karalius liepė savo kareiviams supilti kepurėmis didelį kalną ir ant to kalno viršūnės jam gyventi namus. Taip atsirado karaliaus rūmai, ir paskui aplink juos išaugo didžiausias miestas.

Vincas Krėvė

LIŠKIAVA IR MERKINĖ

Buvo trys broliai, dideli ir galingi karaliai. Vienas jų apsigyveno Liškiavoj, antras –Merkinėj, trečias – Punioj. Visi jie buvo stabmeldžiai; ir visi žmonės dar čia buvo tada stabmeldžiai.

Vyriausias jų visų buvo tasai, kuris Liškiavoje buvo apsigyvenęs. Jisai vedė raganę, vardu Vokė. Toji raganė, velniams padedant, per keturiasdešimt keturias naktis pastatė jam didelius akmeninius rūmus ir apvedė juos aukštomis sienomis. Žmonės tuos rūmus vadino pilimi. Tie rūmai turėjo trejus vartus, ir tie vartai buvo iš gryniausio vario padaryti.

Iš tos pilies po žeme buvo prakastas kelias į kitą Nemuno pusę. Kai kas sako, kad kelias ėjęs Raigardan ir net Merkinėn. Dar seniau žmonės pasakodavo, kad jie patys yra matę tą urvą, kuriuo po žeme kelias ėjo, ir yra juo nuėję kelias varsnas. Bet ten labai tamsu ir baisu, todėl toliau niekas eiti nedrįsdavo.

Liškiavos karalius, įsitaisęs tokius stiprius rūmus, ėmė spausti savo brolius, panoro visa juos išvaryti. Ir žmones irgi labai vargindavo ir plėšdavo. Ypač jo žmona Vokė, kuri mito tik mažų vaikų mėsa. Tada žmonės sukilo ir apgulė pilį. Daugel ten žuvo žmonių ir gal būtų pilies nepaėmę, nenugalėję to pikto karaliaus. Nes kiek jo kareivių dieną užmuša, nakčia Vokė, išėjusi ant bokšto, sušunka dideliu balsu, ir visi užmuštieji vėl atgyja. Bet atsirado vienas narsuolis, kuris prisisėlino ir, kai tik Vokė pasirodė, šovė į ją sidabriniu guziku ir nukovė ją. Mat raganės paprasta kulka neima. Tuomet žmonės išgriovė pilį ir patį piktą karalių užmušė.

Vincas Krėvė




merkine
Merkinės  apylinkių reljefas ir hidrografija.
LTDBK50000-V  Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998.  Lapo "Merkinė"  elev.e00, rivers.e00ir km5.e00 sluoksniai
GRASS-57 formate. (pilki plotai - klaidos, atsiradę konvertuojant).

merkine
Merkinės  apylinkės. Saugomų teritorijų ribos.
Lapo "Merkinė"  adm.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS-57 formate.
          

merkine
Merkinės  apylinkių reljefas ir hidrografija.
Lapo "Merkinė"  elev.e00, rivers.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS-53 formate.

merkine
Merkinės apylinkių keliai  ir saugomų teritorijų ribos.
Lapo "Merkinė" infra.e00, adm.e00 ir km5.e00 sluoksniai  GRASS-53 formate.

Jono Deksnio rankraštis "Apgyventų vietų pavadinimų kitimas 13-20 amžiuje"
Šaltiniai

Pavadinimas (29)
Anksčiau buvo rašoma metais: kr-kronikoje, metraštyje; i- inventoriuje, akte; ž -žemėlapyje; v- vardyne, žinyne; pr -privilegijoje
Pavadinimas
Šaltinio nuoroda
72. Merkinė

1371 kr
Merkenpille
(SRP )

...
Major Merecz
(24 )

1806 ž
Merecz
(R )

1843 ž
Mereč'
(4 )

1900 ž
Merkyne (Mereč)
(5 )

1911 ž, 1917 ž, 1920 ž
Merkinė
(6, 7, 8 )