 Lietuvos geografinis žemėlapis  Nacionalinė
žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2001. |
 Naujamiestis. Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia mūrinė, pastatyta 1908 m. Švč. Mergelės Marijos paveikslas. R.G. Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999, 218-219 p. |
 Uliūnai. Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia pastatyta 1914 m. |
 Ėriškiai. Švč. Jėzaus veido bažnyčia pastatyta 1899 m. |
 Ramygala. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta1914 m. |
|
Piligrimystės vietos. Krekenava
- miestelis Panevėžio apskrityje, Nevėžio upės padalintas į dvi dalis.
Žinoma, kad nuo XV a. pr. Krekenava priklausė dvarininkams Vizgirdams.
Manoma, kad čia pirmoji bažnyčia, prašant Betygalos klebonui, buvo
įsteigta Vytauto 1419 m. Rodų dvaro savininkai Aleksiejus ir
Stanislovas Vizgirdos - Vizgirdavičiai 1484 m. pastatė naują medinę
bažnyčią ir jai išlaikyti užrašė įvairių turtų. 1527 m. Krekenavos
bažnyčia ir turtai pavesti administruoti Žemaičių Kapitulos
arkidiakonui. XVIII a. pr. Krekenavos bažnyčia sudegė, 1750 m. ją
atstatė prelatas A. Valavičius. Dabartinė mūrinė Švč. Mergelės Marijos
Ėmimo į Dangų bažnyčia pradėta statyti 1896 m., baigta 1901 m. 1907 m.
vyskupas Gasparas Cirtautas šią neogotikinę bažnyčią iškilmingai
konsekravo. Nuo
senų laikų Krekenava garsėja Dievo Motinos paveikslu, kuris laikomas
stebuklingu. Pagal padavimą paveikslą iš Krokuvos atvežė pamaldus
riteris ir padovanojo jį misionieriui Albertui, skelbusiam Evangeliją
prie Nevėžio krantų. Iš pradžių paveikslas buvo laikomas koplyčioje,
vėliau perkeltas į Krekenavos bažnyčią, kur pradėjo garsėti stebuklais.
Paveikslas
yra didžiajame bažnyčios altoriuje, foną dengia sidabrinis aptaisas,
raudonas aksomas,
atidengti
tik Marijos ir Jėzaus veidai, rankos ir
Jėzaus pėdos. Senose
giesmių knygose randame giesmę apie Krekenavos Dievo Motiną. Giesmė
buvo parašyta lenkiškai, vėliau išversta į lietuvių kalbą. I pasaulinio
karo metu Krekenavoje gyvenęs lietuvių literatūros klasikas Maironis tą
giesmę pataisė. Giesmė buvo įtraukta į rinkinį “Pavasario balsai”. |
 Naujamiesčio apylinkių reljefas, hidrografija, keliai ir saugomų teritorijų ribos. LTDBK50000-V
Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba,
1998. Lapo "Ramygala" elev.e00, rivers.e00, infra.e00, adm.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS-61 formate. |
| Pavadinimas
(29) |
Anksčiau
buvo rašoma metais: kr -kronikoje, metraštyje; i -inventoriuje, akte; ž -žemėlapyje; v -vardyne, žinyne; pr -privilegijoje |
Pavadinimas |
Šaltinio santrumpa |
| 75.
Naujamiestis |
~
1700 |
Nowe
Miasto karaimskie |
|
| 1613
ž |
Nowemiasteczko |
(1) |
|
| 1806
ž |
Nowemiasto |
(R) |
|
| 1843
ž |
Novomesto |
(4) |
|
| 1883
ž |
Novoje
Mesto |
(RT) |
|
| 1900
ž, 1911 ž, 1917 ž, 1920 ž |
Naujamiestis |
(5,
6, 7, 8) |
|
| 1915
ž |
Nowe
Miasto |
(WR) |
|
| 1943
ž |
Neustadt |
(VO) |
| "Gyvenvietė žinoma
nuo Vytauto Didžiojo laikų -jis čia
įkurdino karaimus. Yra senos karaimų kapinės".
A.Semaška.Pasižvalgymai
po Lietuvą. 2004, 368-369 p. |
| Naujamiesčio miestelis, žinomas nuo XVI a. antrosios pusės. Čia nuo seno gyveno karaimai, yra karaimų kapinės. Naujamiestyje XIX a. pabaigoje pastatyta inžinieriaus iš Rygos F. Vyganovskio suprojektuota bažnyčia. Bažnyčios vargonai, pagaminti Karaliaučiuje, yra vieni geriausių Lietuvoje. Naujamiestyje 1905 m. vyko demonstracijos prieš caro valdžią. Vaizdingose Nevėžio pakrantėse kyšo XVIII a. pabaigos Vadaktėlių bažnyčios mediniai bokštai. Bažnytėlę 1773 m. Lietuvos ir Lenkijos valstybės pirmojo padalijimo metu atidarė lenkų kariuomenės pulkininkas, Kuršo kunigaikštis Bironas. Vadaktėlių kapinėse palaidotas knygnešys Kazys Ūdra, Vytauto Didžiojo I laipsnio medalininkas, nuo 1927 m. gavęs knygnešio pensiją. (Panevėžio rajono savivaldybė, Naujamiesčio seniūnija). |