Manoma, kad pirmosios sodybos čia atsirado XV a, pradžioje. Kaimelis išaugo XV a. viduryje, tada jame buvo 10 sodybų. Pavadinimas kilęs iš Šilais apaugusios vietovės.

1457 m. pastatyta pirmoji medinė katalikų bažnyčia. Bažnyčia degė 1500, 1536 m. Reformacijos laikotarpiu katalikų bažnyčios nebuvo.

Apie 1608 m. piemenims, ganiusiems Šiluvos lankose apsireiškė Dievo Motina. Garsas apie įvykį pasklido po visą Lietuvą. Apsireiškimo vietoje buvo pastatyta medinė bažnyčia, į kurios didijį altorių buvo įstatytas stebuklingas Dievo Motinos paveikslas.

1755 m. pastatyta dabartinė Šiluvos bažnyčia. Tai vėlyvojo baroko iškilus statinys su retai pasitaikančiu didžiojo orderio fasadu. Gaisro metu buvo sugriauti, o 1925 m atstatyti bokštai. Barokinis bažnyčios interjeras gausiai dekoruotas meno kūriniais. Vertingiausias iš jų stebuklingasis Dievo Motinos paveikslas, tapytas nežinomo XVII a dailininko. 2003 m šis unikalus meno kūrinys baigtas restauruoti ir grąžintas į didįjį bažnyčios altorių.

Vietą kur apsireiškė Šv. Mergelė Marija ženklina 1924 m. pastatyta koplyčia.( arch. V. Vivulskis).

Nepriklausomybės metais miestelis išaugo, tapo valsčiaus centru, dabar seniūnijos centras.

Jau daugelį metų Šiluva - vadinama Lietuvos Lurdu, žavi katalikiška dvasia. Nuo Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo čia kasmet vyksta visoje Lietuvoje garsūs atlaidai.

1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvą aplankė popiežius Jonas Paulius II.
www.heritage.lt