TAURAGĖ
mst.
į Šiaulius
tauragė
į Šilutę
Lietuvos geografinis žemėlapis
Nacionalinė žemės tarnyba
prie  Žemės ūkio ministerijos, 2001

Šv. Trejybės bažnyčia mūrinė, pastatyta 1904 m.

taurage
Tauragės apylinkių reljefas ir hidrografija.
LTDBK50000-V taurage Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998.
Lapo "Tauragė" elev.e00 , rivers.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS-57 formate. Pilki plotai yra konvertavimo klaidos.

taurage
Tauragės apylinkių   saugomų teritorijų ribos.
LTDBK50000-V taurage Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998.
Lapo "Tauragė" adm.e00 GRASS-57 formate



Miestas istoriniuose šaltiniuose pradėtas minėti 1507 m. Tuo laiku čia buvo pastatyta bažnyčia ir įsteigta parapinė mokykla. 1526 m. Tauragė jau buvo gana nemažas miestelis. 1567 m. čia pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia.Miestui pradžią davė Tauragės dvaras, apie kurį žinių randame jau XV a. rašytiniuose šaltiniuose. Šis dvaras įvairiais laikotarpiais priklausė Vilniaus, Trakų, Žemaitijos, Prūsijos, Brandenburgo, Rusijos, LDK valdovams ir didžiūnams. 1807 m. Tauragėje rezidavo Rusijos caras Aleksandras I. Jis iš čia kurį laiką sekė Prancūzijos-Rusijos karo veiksmus. Apsistojęs Tauragėje, caras rengėsi susitikimui su Napoleonu Tilžėje.
Garsi ir Tauragės konvencija, kuri buvo pasirašyta tarp Prūsijos ir Rusijos generolų H. Jorko ir I. Dibičiaus.
Tauragės miesto pietiniame pakraštyje – Dauglaukio kaimas. Čia archeologai yra aptikę seniausius Nemuno deltos kultūros laidojimo paminklus, kurie datuojami 70-260 m. po Kristaus.
Spaudos draudimo laikais Tauragė buvo svarbus knygnešių kelio objektas. Pro čia iš Tilžės bei Ragainės ėjo jų keliai į Šiaulius ir Biržus bei šakojosi toliau.
Miestas sparčiai augo XIX a., tačiau I-asis pasaulinis karas visą Tauragę tiesiog nušlavė nuo žemės, palikęs styroti tik keletą apdaužytų, apdegusių pastatų. Po karo miestas greitai ėmė kilti ir 1919 m. jis jau buvo apskrities centras, o po 2-3 dešimtmečių – vienas iš moderniausių, gražiausiai tvarkomų pramonės ir kultūros miestų Lietuvos provincijoje. 1932 m. Tauragė gavo miesto teises.
Per II-ąjį pasaulinį karą sugriauta apie 80 proc. pastatų. Pokario metais Tauragė atstatyta ir gerokai išplėsta.

istorija
Senieji Žemaitijos dvarai ir miesteliai
Kiti Žemaitijos dvarai ir miesteliai
 









 Jono Deksnio rankraštis "Apgyventų vietų pavadinimų kitimas 13-20 amžiuje"
Šaltiniai

Pavadinimas (29)
Anksčiau buvo rašoma metais: kr -kronikoje,
metraštyje; i -inventoriuje, akte; ž -žemėlapyje;
v -vardyne, žinyne; pr -privilegijoje
Pavadinimas
Šaltinio
nuoroda
123. Tauragė
1539 ž
Tanrach
(Olaus Magnus Carta Marina)

1571 i
Pojury  dv.
(RŽK) J.Sprogio

1575 i
Pojuri alias Tavrogi
(RŽK) J.Sprogio

1613 ž
Taurogi
(1)

1653 i
Tavrogi
(Inv)

1655 ž
Taurogi
(J.Jansonijaus ž.)

1681-1793 ž
Tauroggen
(HT)

1806 ž
Tauroggen
(R)

1843 ž
Tavrogi
(4)

1887 ž
Taurogen
(Kauno gub. ž.)

1900 ž, 1911 ž, 1917 ž, 1920 ž
Tauragė
( 5, 6, 7, 8)