Tomas Duksa gimė 1945 m. gruodžio 19 d. Švenčionių rajone Švenčionėliuose darbininkų šeimoje. 1964 metais, baigęs Švenčionėlių mokyklą-internatą, įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto Gamtos mokslų fakultetą geografijos specialybę. Tais pačiais metais buvo pašauktas tarnauti kariuomenėje. Grįžęs po trijų metų, tęsė mokslą universitete ir 1972 m. įgijo geografijos dėstytojo (kartografo) kvalifikaciją bei fakultatyviai baigė fotogrametrijos specializaciją, apgindamas diplominį darbą „ Interjero detalių fotogrametrinė nuotrauka“.

Nuo 1972 m. prasidėjo darbinė veikla. Tų pačių metų liepos 1 d. pagal paskyrimą pradėjo dirbti to paties universiteto Gamtos mokslų fakulteto žinybinėje Inžinerinės fotogrametrijos laboratorijoje vyresniuoju inžinieriumi. Laboratorijai vadovavo doc. R. Vilūnas. Šios laboratorijos funkcijos- fotogrametriniu būdu kartografuoti Lietuvos kultūros paminklus ir sukurti fotogrametrinį jų archyvą. Kartu su laboratorijos darbuotojais A. Sitoniu, A. Pilipaičiu, R. Žvirbliu, D.J. Žiūkaite, V. Mašanausku pagal Kultūros ministerijos Kultūros paminklų apsaugos mokslinės metodinės tarybos užsakymą vykdė Lietuvos respublikinės ir vietinės reikšmės architektūros paminklų kartografavimą fotogrametriniais ir geodeziniais metodais. Taikant minėtus metodus, ekspedicijų metu T. Duksa dalyvavo vykdant Lietuvos kultūros paveldo objektų kompleksinius matavimus: statinių fotogrametrinę nuotrauką, architektūros paminklų interjero ir eksterjero apmatavimus klasikiniu būdu, objektų teritorijos topografinę nuotrauką, smulkiųjų architektūros paminklų (koplytstulpių, kryžių) fotogrametrinę nuotrauką, archeologijos paminklų (piliakalnių) topografinę nuotrauką. Buvo sudaromos Lietuvos senamiesčių gatvių išklotinės, svarbiausių architektūros ansamblių, pilių, buvusių dvarų, bažnyčių etnografinių kaimų eksterjerų ir interjerų brėžiniai stambiame mastelyje M 1:50, M 1:20, M 1:10. Teko dirbti ir už respublikos ribų, 1973 m. fotogrametriškai fiksuoti unikalius paminklus - Krėvos pilies (Baltarusija, Smurgainių r.) ir Ikškilės bažnyčios, minimos istoriniuose šaltiniuose 1185 m. (Latvija, Ogrės r.) fasadų liekanas.

Per darbinės veiklos 1972 –1984 m. laikotarpį inžinerinės fotogrametrijos laboratorijoje T. Duksa ėjo grupės vadovo pareigas. Pagrindinė kartografinės veiklos sritis - architektūros paminklų fasadų ir interjero geodeziniai - architektūriniai matavimai, pastatų planų, pjūvių brėžinių sudarymas. Dalyvauta respublikinėse fotogrametrijos ir geodezijos mokslinėse konferencijose. Švenčiant 1979m. Vilniaus universiteto 400-metų jubiliejų, laboratorijos šio laikotarpio atlikti unikalūs eksponatai aukštai įvertinti Maskvoje, Visasąjunginėje liaudies ūkio pasiekimų parodoje, tarp kurių buvo ir T. Duksos sudaryti architektūros paminklų brėžiniai. Laboratorijos kolektyvas T. Duksai paveda rengti Inžinerinės fotogrametrijos laboratorijos metraštį.
            Nuo 1984 m. T. Duksa tęsia darbinę veiklą to paties universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedroje vyresniojo inžinieriaus pareigose. Rūpinasi katedros materialine-technine baze, hidrologų ir meteorologų laboratoriniais darbais, lauko mokomosiomis praktikomis, Kairėnų meteorologine stotimi. 1985-1986m. dėsto fizinės geografijos kursą universiteto vakariniame skyriuje. Dalyvauja geografijos specialybės studentų priėmimo į universitetą komisijų darbe. Paskiriamas atsakingu už fakulteto sporto sektorių, pats aktyviai dalyvauja universiteto mastu organizuojamose sporto varžybose iškovodamas prizus.

1994 m. pakviečiamas dirbti į Valstybinės geodezijos tarnybos prie Statybos ir urbanistikos ministerijos Kartografijos skyrių ir eiti vyriausiojo specialisto specializuotiems žemėlapiams pareigas. T. Duksai pavedami Lietuvos teritorijos jūrinio ir aeronavigacinio kartografavimo darbai. Tai buvo nauja kartografavimo sritis Lietuvoje, iki šiolei nebuvo parengta ar sudaryta oficialių nacionalinių jūrlapių ir oro navigacijos žemėlapių. Tokią patirtį turėjo užsienio valstybės, todėl Tarnyba šios srities periodinę informaciją, standartus, kartografinę medžiagą gaudavo iš JAV Gynybos kartografijos agentūros (DMA), Didžiosios Britanijos ir kitų šalių nacionalinių kartografavimo institucijų.

1995 m. Valstybinė geodezijos tarnyba reorganizuojama į Valstybinę žemėtvarkos ir geodezijos tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. T. Duksa toliau tęsia navigacinio kartografavimo darbus šios Tarnybos Geodezijos ir kartografijos departamento Kartografijos skyriuje. Jis dalyvauja rengiant kartografavimo programas jūrų ir oro transporto navigacijai, organizuoja pasitarimus dalyvaujant suinteresuotų žinybų atstovams jūrlapių ir aeronavigacinių žemėlapių gamybos klausimais. 1995m. rugsėjo 19-21 d. atstovauja Lietuvą ir pateikia nacionalinę ataskaitą jūrinio kartografavimo klausimais Lenkijoje Gdynėje organizuotoje tarptautinėje Baltijos regiono šalių 6-oje hidrografų konferencijoje. Tarnybos užsakymu, valstybės sienai delimituoti, vykdanti gamybinė organizacija UAB „Aerogeodezijos institutas“ 1996m. sudarė jūrlapį Nr.82001 „Nuo Papės švyturio iki Gdansko įlankos“ M 1:200 000, kuris yra 1997.10.24. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties „Dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje“ sudedamoji dalis.

1997 m. reorganizavus Valstybinę žemėtvarkos ir geodezijos tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, T. Duksa pakviečiamas dirbti į Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Kartografijos skyrių ir toliau kuruoja navigacinio kartografavimo darbus. Bendradarbiauja su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Švyturių ir hidrografijos tarnyba, Latvijos jūrine administracija, Civiline aviacijos direkcija, Oro navigacijos tarnyba jūrinio ir aeronavigacinio kartografavimo klausimais. Rengia normatyvinius dokumentus, teisės aktus, dalyvauja Tarnybos komisijų veikloje. Jam vadovaujant UAB „Aerogeodezijos institutas“ 1999 m. parengė spaudai ir išleido jūrlapį Nr. 82002 „Nuo Liepojos iki Tarano iškyšulio“ M 1:225 000, kuris yra 1999.07.09. Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties „Dėl teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje“ sudedamoji dalis. 1999 m. T. Duksa parengia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr.463 dėl aeronavigacinių žemėlapių pagal NATO standartus sudarymo ir leidybos. 2000m. spalio m. dalyvauja Prahoje Čekijos kariuomenės topografijos tarnybos ir JAV nacionalinės vaizdų kartografavimo agentūros (NIMA) organizuotoje konferencijoje topografinio ir navigacinio kartografavimo pagal NATO standartus klausimais. Kartu su kitais darbuotojais aktyviai dalyvauja rengiant ir derinant su atitinkamomis institucijomis, Seimo komitetais Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymą, kurį 2001m. patvirtina Lietuvos Respublikos Seimas (Žin., 2001, Nr.62-2226).

2001m. reorganizavus Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, T. Duksa tęsia darbinę veiklą Tarnybos Geodezijos ir kartografijos departamente Kartografijos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigose. Dalyvauja atnaujinant Lietuvos teritorijos, ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo kartografavimo programą, rengia teisės aktus, geodezijos ir kartografijos techninius reglamentus, jūrlapių ir aeronavigacinių žemėlapių kokybės kontrolės metodikas ir kitus dokumentus kuruojamose srityse. 2001m. patvirtinamas jo parengtas reglamentas „Jungtinių operacijų M 1: 250 000 žemėlapių (1501 ir 1501 AIR serijų) turinys ir sutartiniai ženklai, specifikacija. Versija 1.0. Pirmasis leidimas“. Sprendžiant klausimus, susijusius su Lietuvos ir kaimyninių šalių toponimų kartografavimu pagal Jungtinių Tautų reikalavimus, rengia reglamento projektą dėl vietovardžių vartojimo oficialiuose žemėlapiuose.

2003 m. T. Duksa pereina dirbti iš Nacionalinės žemės tarnybos Kadastrų ir geodezijos departamento Kartografijos skyriaus į Geodezijos skyrių. Jo dabartinė darbinė veikla susijusi su Lietuvos Respublikos valstybės sienos demarkavimo geodezinių ir kartografinių darbų organizavimu, vadovaujantis tarpvalstybinėmis sienos delimitavimo sutartimis, instrukcijų, taisyklių, teisės aktų valstybės sienos demarkavimo klausimais rengimu, valstybės sienos geodezinės ir kartografinės medžiagos parengimu ir įforminimu, demarkavimo darbų kontrole.

T. Duksa yra paskelbęs eilę straipsnių respublikinėje spaudoje kartografavimo klausimais. Leidiniuose „Mokslas Gamtos mokslų fakultete“ (2000m.) „Lietuvos kultūros paveldo kartografiniai tyrimai: raida, būklė, perspektyva“ (2001m.) jis nagrinėja navigacinio, kultūros paminklų kartografavimo klausimus.

Nuo 1995 . T. Duksa dalyvauja Jungtinių Tautų Baltijos skyriaus ir Jungtinių Tautų Rytų Europos, Šiaurės ir Vidurinės Azijos skyriaus geografinių pavadinimų ekspertų grupės veikloje, yra parengęs straipsnių vietovardžių standartizacijos klausimais. Jis yra Tarptautinės matininkų federacijos (FIG) narys, Lietuvos kartografų draugijos narys, Lietuvos geografų draugijos narys.

T. Duksa mėgsta keliauti, klausytis geros poezijos, muzikos, skaityti įdomias knygas. Domisi geografija, kartografija, architektūra, istorija. Yra sporto mėgėjas.