VIEVIS
mst. Elektrėnų sav.

Lietuvos geografinis žemėlapis Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemė ūkio ministerijos, 2001

Rusijos topografinis žemėlapis M 1:42000 išleistas 1892 m.

			Vievis. Šv. Onos bažnyčia pastatyta 1931 m. Trakai. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia pastatyta 1409 m. Karūnuotas Švč. Mergelės Marijos paveikslas.  R.G.Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999, 118-123  p.	LTDBK50000-V Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998. Vievio apylinkių reljefas, hidrografija, keliai ir žemėnaudos. Lapo "Trakai" elev.e00, rivers.e00, infra.e00, landu.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS-62 formate.

Kazokiškės. Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia pastatyta 1609 m. Švč. Mergelės Marijos paveikslas. R.G.Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999, 197-199 p. www.piligrimai.lt	Rykantai. Švč. Trejybės bažnyčia pastatyta 1585 m. Švč. Mergelės Marijos paveikslas. R.G.Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999, 233 p.
Vievio miesto vardas pirmą kartą rašytiniuose dokumentuose paminėtas 1539 metais. 1999 m. birželio 27 d. miestas paminėjo savo 460 metų jubiliejų. Apie 1600 m. vienas iš Oginskių pastatydino Vievyje unitų bažnyčią ir įkūrė vienuolyną. XVII a. pradžioje prie Vievio Šventosios Dvasios vienuolyno buvo įsteigta pirmoji Lietuvoje spaustuvė, pirmieji leidiniai pasirodė 1611 m. Tai buvo maldaknygės, parašytos bažnytine slavų kalba. 1619 m. išspausdinta M. Smotnickio „Slavų gramatika“ - viena pirmųjų bažnytinės slavų kalbos gramatikų. Iki 1660 m. šioje spaustuvėje buvo išleistos 25 knygos rusų ir lenkų kalbomis.     1816 m. G. Oginskis Vievyje pastatydino katalikų bažnyčią. Dabartinė graži aukšta mūrinė bažnyčia yra neobarokinė, turi klasicizmo elementų, lotyniško kryžiaus plano, bazilikinė su dviem aukštais fasado bokštais.     1837 m. pastatyta stačiatikių cerkvė. 1865 m. įkurta valdinė mokykla.     Šalia kapinių, sode, stovėjo klebonija, kurioje, pasak žmonių, 1812 metais nakvojęs Napoleonas. Tiksliai žinoma, kad 1812 metų gruodžio 10 dieną grįždamas iš Rusijos Vievyje buvo sustojęs nakvynei vienas žymiausių Napoleono karo vadų - Neapolio karalius Muratas.     Miestelis pradėjo augti XIX a. antroje pusėje, nutiesus geležinkelį Varšuva - Peterburgas ir pastačius geležinkelio stotį Vievyje.

Jono Deksnio rankraščio "Apgyventų vietų pavadinimų kitimas 13-20 amžiuje" 1985 m.
Šaltiniai

Pavadinimas (29)	Anksčiau buvo rašoma metais: kr -kronikoje, metraštyje; i -inventoriuje, akte; ž -žemėlapyje; v -vardyne, žinyne; pr -privilegijoje	Pavadinimas	Šaltinio  nuoroda
147. Vievis	1907-1915	Anastasjevskaja, st.	(RA)
	1577 i	Veve	(INV)
	1613 ž	Wiewie	(1)
	1843 ž	Jevje	(4)
	1900 ž	Jėvija	(5)
	1911 ž, 1917 ž, 1920 ž	Vievis	(6, 7, 8)
	1915 ž	Jewie	(WR)