VIEVIS
mst. Elektrėnų sav.





      į Kauną
į Kauną
vievis







į Vilnių





Lietuvos geografinis žemėlapis
  copyright Nacionalinė žemės tarnyba
prie Žemė ūkio ministerijos, 2001



Šv. Onos bažnyčia pastatyta 1931 m.



Vievio miesto vardas pirmą kartą rašytiniuose dokumentuose paminėtas 1539 metais. 1999 m. birželio 27 d. miestas paminėjo savo 460 metų jubiliejų. Apie 1600 m. vienas iš Oginskių pastatydino Vievyje unitų bažnyčią ir įkūrė vienuolyną. XVII a. pradžioje prie Vievio Šventosios Dvasios vienuolyno buvo įsteigta pirmoji Lietuvoje spaustuvė, pirmieji leidiniai pasirodė 1611 m. Tai buvo maldaknygės, parašytos bažnytine slavų kalba. 1619 m. išspausdinta M. Smotnickio „Slavų gramatika“ - viena pirmųjų bažnytinės slavų kalbos gramatikų. Iki 1660 m. šioje spaustuvėje buvo išleistos 25 knygos rusų ir lenkų kalbomis.
    1816 m. G. Oginskis Vievyje pastatydino katalikų bažnyčią. Dabartinė graži aukšta mūrinė bažnyčia yra neobarokinė, turi klasicizmo elementų, lotyniško kryžiaus plano, bazilikinė su dviem aukštais fasado bokštais.
    1837 m. pastatyta stačiatikių cerkvė. 1865 m. įkurta valdinė mokykla.
    Šalia kapinių, sode, stovėjo klebonija, kurioje, pasak žmonių, 1812 metais nakvojęs Napoleonas. Tiksliai žinoma, kad 1812 metų gruodžio 10 dieną grįždamas iš Rusijos Vievyje buvo sustojęs nakvynei vienas žymiausių Napoleono karo vadų - Neapolio karalius Muratas.
    Miestelis pradėjo augti XIX a. antroje pusėje, nutiesus geležinkelį Varšuva - Peterburgas ir pastačius geležinkelio stotį Vievyje.



Jono Deksnio rankraščio "Apgyventų vietų pavadinimų kitimas 13-20 amžiuje"
Šaltiniai

Pavadinimas (29)
Anksčiau buvo rašoma metais: kr -kronikoje,
metraštyje; i -inventoriuje, akte; ž -žemėlapyje;
v -vardyne, žinyne; pr -privilegijoje
Pavadinimas
Šaltinio
 nuoroda
147. Vievis
1907-1915
Anastasjevskaja, st.
(RA)

1577 i
Veve
(INV)

1613 ž
Wiewie
(1)
vievis
M 1:42000 išleistas 1892 m.
1843 ž
Jevje
(4)

1900 ž
Jėvija
(5)

1911 ž, 1917 ž, 1920 ž
Vievis
(6, 7, 8)

1915 ž
Jewie
(WR)