ZARASAI
mst.


Lietuvos geografinis žemėlapis
   Nacionalinė žemės tarnyba  prie  Žemės ūkio ministerijos, 2001


 Zarasai. Rusijos topografinis M1:42000 žemėlapis 1892 m.

Stelmužė. Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčia pastatyta 1650 m.


Zarasai. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia pastatyta  1878 m.
Švč. Mergelės Marijos paveikslas. R.G.Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999, 280 p.
LTDBK50000-V  Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998.
Zarasų  apylinkių keliai ir saugomų teritorijų ribos.
Lapo "Zarasai"  adm.e00, infra.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS-61 formate.




Dusetos. Švč. Trejybės bažnyčia pastatyta 1888 m.









     

LTDBK50000-V  Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998.
Dusetų  apylinkių keliai ir saugomų teritorijų ribos.
Lapo "Dusetos"  adm.e00, infra.e00, rivers.e00, landu.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS-61 formate.






Antazavė. Dievo Apvaizdos bažnyčia pastatyta 1794 m.
 Imbradas. Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia pastatyta 1891 m.

Kriaunos. Dievo Apvaizdos bažnyčia pastatyta 1829 m.
Švč. Mergelės Marijos paveikslas. R.G. Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999, 206-207 p.


Jūžintai. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia pastatyta 1792 m.



Rageliai. Švč. Mergelės Marijos bažnyčia pastatyta
1875 m.



  Švč. Mergelės Marijos apsireiškimai.
R.G. Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999, 75 p.
www.piligrimai.lt
Švč. Mergelės Marijos apsireiškimai Lietuvoje. A. Ilgevičienė, P. Ilgevičius. "Gamta", 2005.
Imbradas – kaimas Zarasų rajone, 10 km į šiaurės vakarus nuo Zarasų. Seniūnijos centras. Yra Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia.

1967 m. birželio 30 d. Albina Skvarčinskaitė (16 m.) su pusbroliu Juozu Kriaukliu (15 m.) prieš pat vidurnaktį iš savo giminaičių, gyvenančių Meriškėlių kaime, motociklu važiavo namo į buvusį Kvintiškių kaimą. Nuo kalniuko prie kryžiaus pamatė ant Ilgio ežero šviesą. Pamanė, kad mašina atvažiuoja, bet šviesa neartėjo. Važiuodami per tiltelį, pamatė ant sutrūnijusio polio stovinčią jauną, gražią mergaitę, vilkinčia balta suknele su palerina viršuje. Jos plaukai buvo auksiniai, vieną ranką laikė pakėlusi prie širdies, kita buvo nuleista. Mergaitė žiūrėjo į juos. Albina ir Juozas išsigando, motociklas užgeso, per tiltelį motociklu prariedėjo. Užsivedus motociklui ir pravažiavus toliau, sustojo ir klausė vienas kito apie matytą reginį, abiejų matytas vaizdas sutapo. Grįžusi namo, Albina papasakojo mamai.

 

Po kurio laiko, Albina susapnavo tą pačią mergaitę balta suknele jau kaip Šv. Mariją. Ji paklausė: “Kodėl tu tyli, kodėl nesakai žmonėms?” Marija verkė. Vėliau Albina papasakojo zakrastijonui, o jis – Imbrado klebonui kunigui Jonui Jatuliui. Netrukus sužinojo visi parapijiečiai, kad buvo stebuklas, tam pritarė ir klebonas.

Tarybiniais laikais saugumui labai nepatiko, kad čia pradėjo rinktis žmonės, ieškodami Dievo malonės, milicija neleisdavo vykti į šią vietą, išvydavo, statė užkardas, griovė statomus kryžius, sodindavo žmones į autobusus, išvešdavo tolyn ir paleisdavo, kad tik žmonės nesimelstų šioje vietoje. Jei šis apsireiškimas būtų ne iš Dievo, visa tai savaime sunyktų, tačiau jokia galybė šios vietos šventumo nesunaikins. Praėjus keletui metų nuo apsireiškimo iki šiol, per pasirodymo metines, žmonės mato saulės stebuklą. Liudininkai pasakoja, kad tekant saulei, ji ima judėti, suktis, keisti spalvas, kartais mato kryžių, nukryžiuotąjį, Mariją, ostiją, monstranciją ir kitas figūras.

 

Žmonės yra patyrę stebuklus šioje vietoje iš Dievo Motinos, melsdamiesi šioje vietoje ir vartodami Ilgio vandenį. Daugelis žmonių jaučia šios vietos šventumą, čia gera pabūti, pasimelsti, pamąstyti rimtyje, pasinerti į savo slapčiausią mintį. Į tokias vietas norisi sugrįžti vėl ir vėl.

 

Šiuo metu šioje vietoje pradėta statyti Mergelių Mergelės garbei skirta koplyčia. Būsimosios koplyčios pamatus 2002-10-05 pašventino Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. 
Lietuvos geografinis žemėlapis
   Nacionalinė žemės tarnyba  prie  Žemės ūkio ministerijos, 2001

Jono  Deksnio rankraštis "Apgyventų vietų pavadinimų kitimas 13-20 amžiuje" 1985 m.
Šaltiniai

Pavadinimas (29)
 Anksčiau buvo rašoma metais:
kr -kronikoje, metraštyje; i - inventoriuje, akte;
 ž - žemėlapyje; v -vardyne, žinyne; pr -privilegijoje
 Šaltinio nuoroda
152. Zarasai
 1522...
 (10)

1613 ž Ieziorasa
 (1)

1772 ž Jeziorocze
 (2)

1819   Jeziorosy
 (Te) (triang. sąrašas)

1836  Novo- Aleksandrovsk
 (RA)

1900 ž Ežerėnai (Novoaleksandrovsk)
 (5)

1902 Ežeriūnai
 (K. Jaunius)

1911 ž, 1917 ž, 1920 ž   Zarasai
 (6, 7, 8)

1923 v Zarasai (Ežerėnai, Novo-Aleksandrovsk)
 (26)

1929.01.29 Zarasai  (ofic.)
 (L)

1941 ž Osersee
 (VO)

Zarasų įkūrimo pradžia - XV a. pabaiga - XVI a. pradžia. Tuo metu dabartinio miesto teritorijoje buvęs dvaras. Manoma, kad Zaraso ežero didžiojoje saloje buvo vienuolynas su mūrine bažnyčia. Vietovė buvo tinkama gyventi, nes per ją nuo seno ėjo vienas iš pagrindinių prekybos kelių iš centrinės Lietuvos į Rygą ir Pskovą. 1530 m., panaikinus vienuolyną, bažnyčia buvo perkelta į krantą. 1596 m. Zarasai paminėti pirmą kartą, kaip viena iš Vilniaus vyskupijos valdų. 1613 m. Zarasai jau pažymėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje vardu "Jeziorosa". 1654 -1667 m. kare bažnyčia kartu su miestelio dalimi sudegė ir tik 1674 m. buvo atstatyta. 1669 m. miestelyje gyveno daugiau kaip 300 žmonių, buvo smuklė, kalvė, susiformavo penkių gatvių tinklas. Miestelis sunyko per Šiaurės karą, jo gyventojus praretino 1708 - 1711 m. siautėjęs maras. 1721 m. inventoriaus žiniomis, čia gyveno apie 100 žmonių, amatininkų nebuvo. Zarasai kiek atgijo XVIII a. antrojoje pusėje. Įsteigiama mokykla, kurią 1777 m. lankė 12 vaikų. XVIII a. pabaigoje Zarasuose jau buvo muitinė, kuri išdavinėjo valstiečiams leidimus linams parduoti Rygoje. 1795 m. Lietuvą įjungus į carinės Rusijos sudėtį, Zarasai ėmė augti. 1797 m. miestelį kartu su dvaru perima Vilniaus gubernatorius. Jame tada gyveno apie 350 žmonių. Zarasai turėjo medinę užvažiuojamą austeriją, redutą su pastovia karių įgula.
1812 m. Napaleono karo metu Zarasai smarkiai nukentėjo, nes čia įvyko rusų ir prancūzų kariuomenės susirėmimas. Pasibaigus prancūzmečiui, Zarasai vėl ėmė augti. 1823 m. čia gyveno 28 lietuvių, 8 rusų ir 50 žydų šeimos. Čia buvo 2 smuklės, 26 krautuvėlės, gyveno amatininkai. Mokyklą lankė daugiau kaip 50 vaikų. Didelę įtaką Zarasų augimui turėjo 1830 m. pradėtas tiesti Sankt Peterburgo-Daugpilio -Kauno Varšuvos traktas. Zarasų-Kauno atkarpa buvo baigta 1835 m. Tiesiant plentą, Zarasuose tarpuežere buvo supiltas pylimas, vietom nukasti šlaitai ir net kalvos. Darbus dirbo vietos žmonės. 1836 m. Zarasuose lankėsi Rusijos caras Nikolajus I. Jis buvo sužavėtas apylinkių grožiu ir miestą pavadino Novoaleksandrovsku, savo sūnaus Aleksandro garbei. 1839 m. Zarasai tapo apskrities administraciniu centru. XIX a. antroje pusėje Sankt Peterburgo- Varšuvos traktas turėjo didelę įtaką miesto augimui. Dėl prasidėjusio Anglų-Amerikos prekybinio karo iki 75 % sumažėjo JAV laivų, vykusių į Sankt Peterburgo, Rygos, Archangelsko uostus. Tada judėjimas traktu padidėjo kelis kartus. Zarasai tapo nemažu susisiekimo punktu - diližanų stotimi. Zarasuose vyko savaitiniai turgūs, o pirkliai su savo prekėmis atvažiuodavo iš Rygos, Kijevo, Maskvos, Kazanės.
Po 1863 m. sukilimo nemažai žmonių iš miesto ir jo apylinkių buvo ištremta į Sibirą, o jų vietoje apgyvendinti kolonistai. Tuomet ženkliai sumažėjo žmonių Zarasų miestelyje. Miestui sparčiai augant neužteko 1837 m. suplanuotų sklypų. 1872 m. sudaromas naujas miesto projektinis planas su radialiniu aikštės ir gatvių sprendimu, labai tinkančiu vietovaizdžiui. Zarasai vienintelis tokio plano Lietuvos miestas, jo centrinė dalis - urbanistikos paminklas. XIX a. pabaigoje Zarasuose buvo 138 prekybos įstaigos, pagrinde smuklės ir smulkių prekių parduotuvės. Mieste veikė plytinė, 2 vandens malūnai, ligoninė, dvi mokyklos ( dviklasė žydų ir miesto), 9 maldos namai.
Nuo 1892 m. Zarasuose veikė "Kauno bendrovės žemės ūkio reikmenims pirkti ir parduoti" skyrius. Tuo metu miestelyje jau buvo 74 meistrų lygio amatininkai.
Po 1919 - 1920 metų išsivaduojamojo karo įvykių, krašto padėtis iš esmės pakito - vietovė atsidūrė valstybės pakraštyje. Latviai, pasinaudoję gen. Želigovskio invazija, užėmė dalį apskričiai priklausančios teritorijos. Nuo Latvijos miestą teskyrė 3 km atstumas. Lenkams okupavus didesnę Lietuvos dalį, rytiniai apskrities valsčiai atiteko jiems. Zarasus nuo demarkacijos linijos skyrė 12 kilometrų atstumas. Apskrities geografinė padėtis buvo nepalanki krašto ekonomikai vystytis. Buvusi toli nuo didesnių centrų ir geležinkelio, pramonė augti gerų sąlygų neturėjo. Apskrityje buvo daug nedidelių įmonėlių, pagrinde tenkinusių vietinių gyventojų poreikius.

Zarasų apylinkių reljefas ir hidrografija

LTDBK50000-V  Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998.
Lapo "Zarasai"  elev.e00, rivers.e00 ir km5.e00 sluoksniai
GRASS-61 formate.