ZARASAI
mst.












     į Uteną
zarasai

  į Daugpilį



Lietuvos geografinis žemėlapis
   Nacionalinė žemės tarnyba  prie  Žemės ūkio ministerijos, 2001



 


zarasai
Zarasai Rusijos topografiniame M1:42000 žemėlapyje, atspausdintame 1892 m.
zarasai
Švc. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia pastatyta  1878 m.
Didžiajame altoriuje yra istorinis stebuklingas Švč. Megelės Marijos paveikslas su lotynišku įrašu. Pagal padavimą jį padovanojęs Vytautas Didysis. Įrašas ant sidabrinės lentelės sako, kad jis atgabentas iš Vilniaus ir čia patalpintas tam, kad ilgiems amžiams primintų stebuklingą paveikslo išgelbėjimą iš didžiulio gaisro, siautusio Vilniaus pilyje ir mieste 1610 m.

Zarasų įkūrimo pradžia - XV a. pabaiga - XVI a. pradžia. Tuo metu dabartinio miesto teritorijoje buvęs dvaras. Manoma, kad Zaraso ežero didžiojoje saloje buvo vienuolynas su mūrine bažnyčia. Vietovė buvo tinkama gyventi, nes per ją nuo seno ėjo vienas iš pagrindinių prekybos kelių iš centrinės Lietuvos į Rygą ir Pskovą. 1530 m., panaikinus vienuolyną, bažnyčia buvo perkelta į krantą. 1596 m. Zarasai paminėti pirmą kartą, kaip viena iš Vilniaus vyskupijos valdų. 1613 m. Zarasai jau pažymėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje vardu "Jeziorosa". 1654 -1667 m. kare bažnyčia kartu su miestelio dalimi sudegė ir tik 1674 m. buvo atstatyta. 1669 m. miestelyje gyveno daugiau kaip 300 žmonių, buvo smuklė, kalvė, susiformavo penkių gatvių tinklas. Miestelis sunyko per Šiaurės karą, jo gyventojus praretino 1708 - 1711 m. siautėjęs maras. 1721 m. inventoriaus žiniomis, čia gyveno apie 100 žmonių, amatininkų nebuvo. Zarasai kiek atgijo XVIII a. antrojoje pusėje. Įsteigiama mokykla, kurią 1777 m. lankė 12 vaikų. XVIII a. pabaigoje Zarasuose jau buvo muitinė, kuri išdavinėjo valstiečiams leidimus linams parduoti Rygoje. 1795 m. Lietuvą įjungus į carinės Rusijos sudėtį, Zarasai ėmė augti. 1797 m. miestelį kartu su dvaru perima Vilniaus gubernatorius. Jame tada gyveno apie 350 žmonių. Zarasai turėjo medinę užvažiuojamą austeriją, redutą su pastovia karių įgula.
1812 m. Napaleono karo metu Zarasai smarkiai nukentėjo, nes čia įvyko rusų ir prancūzų kariuomenės susirėmimas. Pasibaigus prancūzmečiui, Zarasai vėl ėmė augti. 1823 m. čia gyveno 28 lietuvių, 8 rusų ir 50 žydų šeimos. Čia buvo 2 smuklės, 26 krautuvėlės, gyveno amatininkai. Mokyklą lankė daugiau kaip 50 vaikų. Didelę įtaką Zarasų augimui turėjo 1830 m. pradėtas tiesti Sankt Peterburgo-Daugpilio -Kauno Varšuvos traktas. Zarasų-Kauno atkarpa buvo baigta 1835 m. Tiesiant plentą, Zarasuose tarpuežere buvo supiltas pylimas, vietom nukasti šlaitai ir net kalvos. Darbus dirbo vietos žmonės. 1836 m. Zarasuose lankėsi Rusijos caras Nikolajus I. Jis buvo sužavėtas apylinkių grožiu ir miestą pavadino Novoaleksandrovsku, savo sūnaus Aleksandro garbei. 1839 m. Zarasai tapo apskrities administraciniu centru. XIX a. antroje pusėje Sankt Peterburgo- Varšuvos traktas turėjo didelę įtaką miesto augimui. Dėl prasidėjusio Anglų-Amerikos prekybinio karo iki 75 % sumažėjo JAV laivų, vykusių į Sankt Peterburgo, Rygos, Archangelsko uostus. Tada judėjimas traktu padidėjo kelis kartus. Zarasai tapo nemažu susisiekimo punktu - diližanų stotimi. Zarasuose vyko savaitiniai turgūs, o pirkliai su savo prekėmis atvažiuodavo iš Rygos, Kijevo, Maskvos, Kazanės.

Po 1863 m. sukilimo nemažai žmonių iš miesto ir jo apylinkių buvo ištremta į Sibirą ,o jų vietoje apgyvendinti kolonistai. Tuomet ženkliai sumažėjo žmonių Zarasų miestelyje. Miestui sparčiai augant neužteko 1837 m. suplanuotų sklypų. 1872 m. sudaromas naujas miesto projektinis planas su radialiniu aikštės ir gatvių sprendimu, labai tinkančiu vietovaizdžiui. Zarasai vienintelis tokio plano Lietuvos miestas, jo centrinė dalis - urbanistikos paminklas. XIX a. pabaigoje Zarasuose buvo 138 prekybos įstaigos, pagrinde smuklės ir smulkių prekių parduotuvės. Mieste veikė plytinė, 2 vandens malūnai, ligoninė, dvi mokyklos ( dviklasė žydų ir miesto), 9 maldos namai. Nuo 1892 m. Zarasuose veikė "Kauno bendrovės žemės ūkio reikmenims pirkti ir parduoti" skyrius. Tuo metu miestelyje jau buvo 74 meistrų lygio amatininkai.
Po 1919 - 1920 metų išsivaduojamojo karo įvykių, krašto padėtis iš esmės pakito - vietovė atsidūrė valstybės pakraštyje. Latviai, pasinaudoję gen. Želigovskio invazija, užėmė dalį apskričiai priklausančios teritorijos. Nuo Latvijos miestą teskyrė 3 km atstumas. Lenkams okupavus didesnę Lietuvos dalį, rytiniai apskrities valsčiai atiteko jiems. Zarasus nuo demarkacijos linijos skyrė 12 kilometrų atstumas. Apskrities geografinė padėtis buvo nepalanki krašto ekonomikai vystytis. Buvusi toli nuo didesnių centrų ir geležinkelio, pramonė augti gerų sąlygų neturėjo. Apskrityje buvo daug nedidelių įmonėlių, pagrinde tenkinusių vietinių gyventojų poreikius.


Jono  Deksnio rankraštis "Apgyventų vietų pavadinimų kitimas 13-20 amžiuje"
Šaltiniai

Pavadinimas (29)
Anksčiau buvo rašoma metais:
kr -kronikoje, metraštyje; i - inventoriuje, akte;
 ž - žemėlapyje; v -vardyne, žinyne; pr -privilegijoje


Šaltinio nuoroda
152. Zarasai
1522...
(10)

1613 ž Ieziorasa
(1)

1772 ž Jeziorocze
(2)

1819   Jeziorosy
(Te) (triang. sąrašas)

1836  Novo- Aleksandrovsk
(RA)

1900 ž Ežerėnai (Novoaleksandrovsk)
(5)

1902 Ežeriūnai
(K. Jaunius)

1911 ž, 1917 ž, 1920 ž   Zarasai
(6, 7, 8)

1923 v Zarasai (Ežerėnai, Novo-Aleksandrovsk)
(26)

1929.01.29 Zarasai  (ofic.)
(L)

1941 ž Osersee
(VO)