ŽELVA
mstl. Ukmergės r.


   Ukmergė
zelva

Lietuvos geografinis žemėlapis
   Nacionalinė žemės tarnyba prie  Žemės ūkio ministerijos, 2001


  Molėtai






Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia medinė, pastatyta 1892 m.






zelva
Želvos  apylinkių reljefas ir hidrografija
LTDBK50000-V  Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998.  Lapo "Želva"  elev.e00, rivers.e00ir km5.e00 sluoksniai
GRASS-57 formate (pilki plotai yra klaidos, konvertuojant rivers.e00 sluoksnį.
zelva
Želvos  apylinkės. Saugomų teritorijų ribos.
Lapo "Želva"  adm.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS-57 formate.
          


zelva
Želvos  apylinkių reljefas ir hidrografija.
Lapo "Želva"  elev.e00, rivers.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS-53 formate.


zelva
Želvos apylinkių  keliai .
Lapo "Želva" infra.e00,  ir km5.e00 sluoksniai  GRASS-53 formate.

Jono Deksnio rankraštis "Apgyventų vietų pavadinimų kitimas 13-20 amžiuje"
Šaltiniai

Pavadinimas (29)
Anksčiau buvo rašoma metais: kr-kronikoje, metraštyje;
i-invetoriuje, akte; ž-žemėlapyje; v-vardyne, žinyne; pr-privilegijoje

Pavadinimas
Šaltinio nuoroda
156. Želva
1806 ž
Poselvi
(R )

1843 ž
Pozelvi
(4)

1887 ž
Pozelva
(Kauno gub. ž.)

1900 ž
Poželviai
(5 )

1911 ž , 1917 ž, 1920 ž
Želva
(6, 7, 8 )

1915 ž
Pozelwa
(WR )

1919 ž
Pazelvė
(ŽV )

1923 v
Želva (Pozelva)
(26 )

1941 ž
Poschelwo
(VO )

1935 m. laikraštyje "Milžinas" straipsnyje. "Želvoje" buvo rašoma: "...apie 1755 m.atvyko Želvon Jėzuitai ir pastatė čionai medinę bažnyčią. Tada prasidėjo ilga želviečių tragedija - ėmė degti bažnyčios. Pirmoji sudegė 1881 m. Tada 1887 m. kun. Paulionis pastatė antrą. Antroji sudegė 1890 m. Tada kun. Stepulionis pastatė trečią. Želva dabar turi istorišką kleboną - kun. Antaną Deksnį. Jis amerikietis, jis visus 23 m. išgyveno, išsidarbavo šitoj laisvės šalyj. O pirma buvo Vilniuje 6 metus, Semeliškėse 2 m., Pivašiūnuose 7 m. Lietuvon sugrįžo 1934 m. Jis dabar 40 metų kunigystės jubiliatas."